***
pakilk ir tapk
jau esi visa
kibirkštis ežere
liepsnojanti laivė upėje
mirštanti
tebetampanti
žiūrėk kaip sukasi pelenai
o gal snaigės
kas tai mato
pakilk su jais
kiekvienam klausimui
kurį turi
jau esi atsakymas
net kai nežinai
tu turi baimę
ne ji tave
kai kyla pyktis
kilk ir tu
tapk griaunančiu kūrėjo šokiu
tark savo galios žodžius
malonė
jaučiu
tikra
tapk jais
jau esi
***
esu avelė ant akmens altoriaus
šėrei mane meile savo akių laukuose
ganei po šiltos odos platybes
valandai atėjus nedvejodama susukai
ir nešei
per ugnį ir vandenį
atiduoti
ten, iš kur paėmei,
padalinti vienio puotoje.
slėpinio šešėlyje tavo širdis nevirptelėjo
štai dievo
imkite ir valgykite
kas jums atsiduoda
neišsibaigia
***
sveika mergužėle
didybės pilnoji
apreiškia man žemėta trimitininkė
tu nepradėsi man aiškint
iš šventosios dvasios
ateis tau basos
idėjos patirsi mano vienatvės naštą
nekaltai pradėta poezija
primena
esu pripildyta malonės
bet žodžiai
tapę kūnu
įsiterpia tarp mūsų
laimink mane
spindulių madona
tau pavyko pradėti geriau
***
dievo laiku negalvoti apie mėsą
skalbinius ir tvarkaraščius
vakare dievas nedirba
vakare netinkama tavo ranka
maišyti puodui jausmų
manyje prisvylančių
griebtis eilėraščio
arba katės uodegėlės
guliu – eilėraštis
susikaupiu – eilėraštis
išeinu
eilėraštis iš manęs neišeina
kvėpuoju
ai
kac kac kac
***
būsimojo laiko akmenį
ritu aukštyn kasdieną
ir skausmas tampa nebeatmenamu
prakrisdamas per sielą
mirties išsukinėti medžių sąnariai
iš lėto laša gintaru ir gilėm
besąlygiškos meilės trupiniai
sutrupins širdį
pražydins leliją
***
viešpatie
laikyk mano ranką
kad nesiekčiau tų tolstančių pirštų
suk mane aplink mano ašį ugninę
kad nepaskęsčiau
žodžių tinkluos įsipynus
kvėpuok su manim
kad pakiltų
raudonis ir auksas per širdį
ir prisiminčiau gulinti
tavo ganykloje
įsikibusi žemės
vienyje
besanti žolele
***
esu vanduo
šnabždantis
viešpatie
pasigailėk
žodžių vėjas pučia kiaurai
per rankas ir plaukus
perskilus žvaigždės šviesa
perkeičia tylą
kyla balsas per tamsą
pasigailėk
aš neišgailėsiu nei sakinio
iš tavo skausmo knygos
***
eilėraštis kaip malda
iškalba
užkalba skausmą
jausmą kviečia
į kūną gimti
imti į širdį
leisti šviesai
nukrist
per pirštus
per pečius
per tikrumo žodžius
iš gimdos
iš gimtosios gamtos kalbos
paleisti
pakeisti save
ar visatą
duoti paliesti
kuo netikėjai
būti tavo maldos nešėja