***

pakilk ir tapk

jau esi visa

kibirkštis ežere

liepsnojanti laivė upėje

mirštanti 

tebetampanti 

žiūrėk kaip sukasi pelenai 

o gal snaigės

kas tai mato

pakilk su jais

kiekvienam klausimui

kurį turi

jau esi atsakymas

net kai nežinai

tu turi baimę

ne ji tave

kai kyla pyktis

kilk ir tu

tapk griaunančiu kūrėjo šokiu

tark savo galios žodžius

malonė

jaučiu

tikra

tapk jais

jau esi

***

esu avelė ant akmens altoriaus

šėrei mane meile savo akių laukuose

ganei po šiltos odos platybes

valandai atėjus nedvejodama susukai

ir nešei

per ugnį ir vandenį

atiduoti

ten, iš kur paėmei,

padalinti vienio puotoje.

slėpinio šešėlyje tavo širdis nevirptelėjo

štai dievo

imkite ir valgykite

kas jums atsiduoda

neišsibaigia

***

sveika mergužėle

didybės pilnoji

apreiškia man žemėta trimitininkė

tu nepradėsi man aiškint

iš šventosios dvasios

ateis tau basos

idėjos patirsi mano vienatvės naštą

nekaltai pradėta poezija

primena

esu pripildyta malonės

bet žodžiai

tapę kūnu

įsiterpia tarp mūsų

laimink mane

spindulių madona

tau pavyko pradėti geriau

***

dievo laiku negalvoti apie mėsą

skalbinius ir tvarkaraščius

vakare dievas nedirba

vakare netinkama tavo ranka

maišyti puodui jausmų

manyje prisvylančių

griebtis eilėraščio

arba katės uodegėlės

guliu – eilėraštis

susikaupiu – eilėraštis

išeinu

eilėraštis iš manęs neišeina

kvėpuoju

ai

kac kac kac

***

būsimojo laiko akmenį

ritu aukštyn kasdieną

ir skausmas tampa nebeatmenamu

prakrisdamas per sielą

mirties išsukinėti medžių sąnariai

iš lėto laša gintaru ir gilėm

besąlygiškos meilės trupiniai

sutrupins širdį 

pražydins leliją

***

viešpatie

laikyk mano ranką

kad nesiekčiau tų tolstančių pirštų

suk mane aplink mano ašį ugninę

kad nepaskęsčiau 

žodžių tinkluos įsipynus

kvėpuok su manim

kad pakiltų

raudonis ir auksas per širdį

ir prisiminčiau gulinti

tavo ganykloje

įsikibusi žemės

vienyje

besanti žolele

***

esu vanduo

šnabždantis

viešpatie

pasigailėk

žodžių vėjas pučia kiaurai

per rankas ir plaukus

perskilus žvaigždės šviesa

perkeičia tylą

kyla balsas per tamsą

pasigailėk

aš neišgailėsiu nei sakinio

iš tavo skausmo knygos

***

eilėraštis kaip malda

iškalba 

užkalba skausmą

jausmą kviečia 

į kūną gimti

imti į širdį

leisti šviesai 

nukrist

per pirštus

per pečius

per tikrumo žodžius

iš gimdos

iš gimtosios gamtos kalbos

paleisti

pakeisti save 

ar visatą

duoti paliesti

kuo netikėjai

būti tavo maldos nešėja