Plati įžanga TLDR: Abu kontrastuojantys pasakojimai – apie tai, kad dirbtinis intelektas (DI) išgelbės arba sunaikins pasaulį – yra naudingi tiek žiniasklaidos klikbaitinėms antraštėms, tiek siekiant pritraukti finansavimą įvairioms DI tyrimų sritims. Kai manęs...
Tomas Daugirdas. Kultūros protestas, populizmas ir pasitikėjimas (2025 NŽ-A, nr. 7)
Kultūros protestas, netrukus išaugęs į kultūros judėjimą, prasidėjo nuo mitingo prie Prezidentūros rugsėjo 25 d. Kituose miestuose kultūros bendruomenei prisiskiriantys ar su ja besisolidarizuojantys asmenys taip pat jungėsi į protestą prie savų savivaldybių ar...
Zigmas Vitkus. Laiškas redaktoriui (2025 NŽ-A, nr. 7)
Labas, Redaktoriau, Galvoje – temų ir minčių spiečius, bet reikia jį surinkti ir apgyvendinti avilyje, kad pagamintų medaus. Jo skonis nebūtinai bus saldus – veikiau kartus ar rūgštus. Bitininkai pasakytų: kokie augalai ir oras, toks ir medus. Prieš porą savaičių LRT...
Vincas Algimantas Časas. Kai kurie prisiminimai: kaip aš dirbau statybininku (2025 NŽ-A, nr.6)
1957 m. vasario mėn. prasidėjo mano gamybinė veikla Vilniaus statybos tresto Nr. 1 specialiojoje apdailos darbų valdyboje Nr. 7 (SADV-Nr. 7). Mano tiesioginis vadovas buvo vyr. darbų vykdytojas Maksimas Kuzmickas. Jis buvo Lietuvos rusas, gerai kalbėjo lenkiškai ir...
Wouterį Hanegraaffą kalbina Dovydas Skarolskis: Apie ezoteriką, ezoterizmą ir Vakarų tapatybę (2025 NŽ-A, nr.6)
Wouter Hanegraaff (g. 1961) – Amsterdamo universiteto profesorius, vienas žymiausių Vakarų ezoterizmo tyrėjų, laikomas bene pagrindiniu šios mokslinės disciplinos architektu, Europos Vakarų ezoterizmo tyrimų draugijos (ESSWE) įkūrėjas ir pirmasis prezidentas. Jo...
Regina Laukaitytė. Laukiau su nekantrumu, kada galėsiu sugrįžti Lietuvon“: reemigrantų įsikūrimas Lietuvos SSR (2025 NŽ-A, nr.6)
Senas revoliucionierius Petras Samašas (Peter Samash, tauragiškis), emigravęs į Kanadą po 1926 m. perversmo, pasibaigus Antrajam pasauliniam karui nutarė grįžti gimtinėn. „Kupinas džiaugsmo, laukiau su nekantrumu, kada pasibaigs karas ir galėsiu sugrįžti Lietuvon“1, –...
Dovilė Gervytė. Terra Fantastica (2025 NŽ-A, nr.6)
Viename interviu popiežius Pranciškus prasitarė apie išblukusį lapelį, kurį labai saugojo. Lapelyje užrašyta malda. Neperteiksiu jos pažodžiui, o perfrazuosiu, kaip įsiminė: noriu tikėti Dievą Tėvą, kuris mane myli; tikiu savo istorija, persmelkta meilės Dievo...
Jonas Kiriliauskas. Didžiojo karo pradžia Lietuvoje: 1914 metai (2025 NŽ-A, nr.6)
ŽINIOS APIE ARTĖJANTĮ KARĄ Šis tekstas – įvairių nuotrupų iš istorinių šaltinių, spaudos, dienoraščių ir laiškų rinkinys, kuriuo siekiama skaitytoją nukelti į 1914 m. Lietuvoje, kai daug kam atrodė, kad karas apskritai yra neįmanomas, juolab didelis – europinis ar...
Klaus Berger. Asmeninis laiškas Petrui dėl skandalo, susijusio su gaidžio užgiedojimu (2025 NŽ-A, nr.6)
Kam: ponui Simonui Petrui Žvejybos meistrui / Apaštalų vyresniajam Siunčiama į Filipų Cezarėją / Jeruzalę / Romą Heidelbergas, 2003 m. birželio 28 d. Didžiai gerbiamas ponas Simonai, leiskite kreiptis į Jus vardu. Nesikreipiu į Jus kaip į poną Uolą. Tai nedera žmogui,...
Mariusz Antonowicz. Lenkijos santykiai su Izraeliu: išsiaiškinsime patys (2025 NŽ-A, nr.6)
Izraelio ir Palestinos konfliktas tampa vienu svarbiausių įtampos židinių, pertvarkančių viso pasaulio geopolitiką. Netgi Vidurio Rytų Europos valstybės, kurių poveikis įvykiams Vidurio Rytuose yra niekinis, vis labiau supranta, kad nebegali tęsti savo ligšiolinės...
Povilas Aleksandravičius. Ar dar egzistuoja teisingas karas? Popiežiaus Pranciškaus ir Bažnyčios tradicijos akistata (2025 NŽ-A, nr.6)
Skirtingai nuo karingojo islamo ir ne mažiau karingai nusiteikusios Rusijos cerkvės, Katalikų Bažnyčia aiškiai ir bekompromisiškai atsisakė „šventojo karo“ idėjos. Mintis, kad evangelijos žinią ir gėrį apskritai būtų galima nešti ginklu, šiandien Bažnyčioje yra sava...
Guoda Azguridienė. Migrantai yra ne apie darbo vietas (2025 NŽ-A, nr.6)
Žiniasklaida skelbia: „Lietuva netrukus turės pasirinkti: priimti bent 158 migrantus ar sumokėti 3,16 mln. eurų solidarumo įnašą“. Panašūs pasirinkimai tvyro ore ir be skaičių. Nors migracija vyksta aplink mus ir per mus, nei aiškios politikos, nei atviros diskusijos...
Tomas Daugirdas. Kokie Čiurlionio jubiliejiniai metai? (2025 NŽ-A, nr.6)
Šiuos metus LR Seimas yra paskelbęs Mikalojaus Konstantino Čiurlionio metais, minint jo 150-ąsias gimimo metines. Visus metus vyksta gausybė renginių, kurie net jei tiesiogiai ir neskirti Čiurlioniui, tai vyksta su jo vardu. Ką rodo šis paminėjimas? Ar pavyko į...
Mantas Toločka. Laiškas redaktoriui: Apie meilę ir metodą (2025 NŽ-A, nr.6)
Mylimas redaktoriau, Kai gūdžiais du tūkstančiai septynioliktaisiais smogei man kumščiu į saulės rezginį Arklių gatvėje jau gerai įnaktijus, žinojau, kad ateis diena, kai reiks išsiblaivyti ir rašyti šį tekstą. Tavo gyvenimo trajektorijos man kažkodėl visada atrodė...
Katarzyna Korzeniewska. Apie Lietuvą lietuviškai, bet Lenkijoje (2025 NŽ-A, nr.5)
Dominik Wilczewski, Litwa po litewsku, Wołowiec: Wydawnictwo Czarne, 2024, 427 p.Dailininkė Agnieszka Paserska Lenkams, netgi tiems, kurie sako, kad reikia domėtis dabartine, o ne vien praeities Lietuva, geriausiai vis tiek sekasi pasakoti apie jos istoriją. Šią...
Nerija Putinaitė. Nebejuokingas humoras (2025 NŽ-A, nr.5)
Neringa Klumbytė, Autoritarinis juokas: Politinis humoras ir sovietinė distopija Lietuvoje, iš anglų kalbos vertė Daiva Litvinskaitė, vertimas autorizuotas Neringos Klumbytės, Vilnius: Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Mokslo ir enciklopedijų leidybos...
Indrė Urbelytė. Šeimyninio portreto detalės (2025 NŽ-A, nr.5)
Dviese: Silvestras ir Galina Džiaukštai, sudarytoja Danutė Zovienė, autorizuotas Kristinos Stančienės tekstas, Vilnius: VŠĮ Nepriklausomi meno kritikai, 2025, 240 p., 500 egz.Dailininkė Vida Kuraitė Lietuvos XX a. antros pusės dailės biblioteką papildė naujas leidinys...
Giedrė Kazlauskaitė. Nebloga nuobodi proza (2025 NŽ-A, nr.5)
Indrė Motiejūnaitė, Mūsų miesteliS: Apsakymai, Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2025, 216 p., 800 egz.Dailininkė Kotryna Šeibokaitė-Ša Gera proza turi būti nuobodi – šį Alfonso Nykos-Niliūno sakinį naudojame visur, net skirstydami knygas į populiariąsias...
Šarūnas Šavėla. Antikos garsai, suskambę Lietuvoje (2025 NŽ-A, nr.5)
Birželio 16–18 d. Vilniuje, Vilniaus universitete ir Valdovų rūmuose, įvyko Antikos muzikos tyrimams skirta konferencija 16th MOISA International Conference. Music in Greek and Roman Antiquity: Memory and Identity. MOISA draugijos ir Vilniaus universiteto...
Rasa Žukienė. Garsūs vardai, nematyti kūriniai: paroda Atviros marios Vytauto Kasiulio dailės muziejuje (2025 NŽ-A, nr.5)
Vytauto Kasiulio dailės muziejuje šiuo metu veikianti paroda Atviros marios (kuratorės Rasa Adomaitienė, Ilona Mažeikienė, Birutė Pankūnaitė) smarkiai išsiskiria Lietuvos dailės parodų kontekste. Eksponuojama dalis lietuvių išeivijos dailės rinkinio, tėvo Leonardo...
Tautvydas Petrauskas. Pasirinkimai: Šiek tiek apie parodą „VDA Graduation Show 2025“ (2025 NŽ-A, nr.5)
Nuo pusryčių iki kojinių ar batų, nuo mikrorajono, kurio ribose tikiesi rasti butą nuomai, iki it labirintas išdėstytos švediškų baldų parduotuvės, kur knygų lentynų kainos įkandamos net ir studentams. Drobių dydžiai, ofortai ar litografijos, audiniai, skulptūros...
Živilė Nedzinskaitė. Scripta manent: neolotynistai Provanso Ekse (2025 NŽ-A, nr.5)
Prabėgus trejiems metams, kupiniems tyrimų, atradimų, o gal ir nusivylimų, neolotynistai iš viso pasaulio vėl rinkosi į savaitės kongresą. Jį vis kitoje šalyje ir mieste nuo seno rengia Tarptautinė neolotynistikos asociacija (International Association for Neo-Latin...
Laimantas Jonušys. Literatūra ir politika: ką norime užmiršti (2025 NŽ-A, nr.5)
Šiais permainų laikais istorijos vėjai kryptis keičia greitai ir geba sparčiai iššluoti kai kurias mūsų atminties dalis. Tai, kas vakar mums atrodė vienaip, šiandien atrodo kitaip, bet kartais imame tvirtinti, kad tai, kaip atrodo šiandien, iš tiesų buvo visada. Po...
Simas Čelutka. In memoriam Alasdair MacIntyre (1929–2025) (2025 NŽ-A, nr.5)
Gegužės 21 d. išėjo Alasdairas MacIntyre’as – vienas ryškiausių XX–XXI a. moralės filosofų, mąstymo originalumu ir kultūriniu jautrumu išsiskyręs gyvenamojo laiko filosofijos kontekste. Kaip ir visiems rimtiems mąstytojams, MacIntyre’ui neįmanoma priklijuoti vienos...
Joris Žiliukas. Laiškas redaktoriui (2025, NŽ-A nr.5)
Tamsta redaktoriau, Rašau šį laišką neįprastomis aplinkybėmis – laisvu laiku, bet iš karinio poligono, ruošdamasis dvi naktis praleisti miške. Kaip sufleruoja kreipinys, atlieku tarnybą Lietuvos kariuomenėje, kur privaloma į vyresniuosius kreiptis „tamsta“. Esu...
Justinas Žilinskas. Profesorių namas ir jo vaikai (2025 NŽ-A, nr.5)
Perfrazuodamas nuo senovės žinomą posakį „Kas ta Lietuva – miškai, miškai, o tada – Vilnius“, galiu pritaikyti jį ir Vilniui: kas tas Vilnius – keli mūro namai, o toliau – miškas. Vilnius man labiausiai „susitraukė“, kai studijų metais su draugu pėsčiomis be didesnių...
Kornelija Mikalauskaitė. Kultūringasis barbaras Tysliava, arba tarpukario Lietuvos avangardo kraštai ir paraštės (2025, NŽ-A nr. 5)
Lietuvių literatūros avangardas – bent jau populiariojoje kultūrinėje atmintyje – dažniausiai siejamas su keturvėjininku Kaziu Binkiu. Vis dėlto tarpukario Lietuvos kultūriniame gyvenime veikė ir kitos, šiandien gerokai mažiau žinomos, bet to meto lietuvių kultūrai...
Mykolas Degutis. Friedricho Nietzsche’s atsakomybė (2025, NŽ-A nr. 5)
1924 m. gegužės 21 d. du Čikagos universiteto studentai, Nathanas Freudenthalis Leopoldas jaun. ir Richardas Albertas Loebas, pagrobia keturiolikos metų berniuką Bobby Franksą ir jį negailestingai nužudo. Nusivežę jo kūną prie Vilko ežero (Wolf Lake), ten jį sukiša į...
Tomas Daugirdas. Kas Lietuvai sukurs kultūros kanoną? (2025, NŽ-A nr. 5)
Viena ryškiausių šios vasaros pradžios kultūrinių naujienų – LR kultūros ministro Šarūno Biručio pasisakymas Lietuvos kultūros kongreso suvažiavime, skirtame šio kongreso šimtmečiui ir 150-osioms Mikalojaus Konstantino Čiurlionio gimimo metinėms. Pasisakyme jis...
Agnė Malinauskaitė. Žmonės sode: ankstyvojo Vilniaus universiteto Botanikos sodo ir jo kūrėjų istorija (1782–1802) (2025, NŽ-A nr. 5)
Botanikos sodus galima laikyti besikeičiančio žmogaus supratimo apie gamtą ir santykio su ja atspindžiais. Atsiradę XVI a., šiandienai būdingą mokslinę funkciją botanikos sodai įgavo Apšvietos epochoje, kai kartu formavosi mokslinės augalų klasifikavimo sistemos ir...


























