PRAŠYMAS PER VELYKAS 1990 METAIS
aš niekad nieko Dieve neprašiau
jei prašo kas auksiniam meldžias veršiui
būk gailestingas man ir mano genčiai
ir prisikėlęs būk šiek tiek arčiau
vergų kurie per Sielų tamsą kenčia
spindėjo veršis kol eiles rašiau
aš niekad nieko Dieve neprašiau
bet Tavo spinduliuos spindėjo šitas veršis
ŽIEDAS
vėjuos baltas žiedas išsiskleidžia
ne gėlės ne medžio ir ne krūmo
taip dvasia balandis nusileidžia
nei ugnis
nei tviskančios karūnos
laikinumas kūno arba daikto
tęstinumas gęstančiuose žodžiuos
kur korsarų laivas laiką skrodžia
knygoje kurią berniukas skaito
rydamas kiekvieną raidę godžiai
IŠSIGELBĖJIMAS
apsvaigus ozonu keista šviesa
per rytą neša sąskambiais švelniais
mus kelia į sveikatą vieversiais
ausis pripildžius nei taures klausa
vaivorykštė
nuo horizonto lig žmogaus
spalvų dermė kaip ir garsai tyra
toli pro lietų spindulys dangaus
paaiškina kas Sandora yra
IŠ TYLOS
baugioji ištarmė tylos
tikresnė nei gražiausi žodžiai
ji skleidžiasi tarp mūsų tartum rožė
Mergelės rankoje.
Nelos
šuva ateinančiam jos sūnui
į mūsų užmirštus namus –
tada tyla prabils į mus:
ragaukit kraujo
atsilaužkit kūno
IN MEMORIA A. L.
Ir aš žinojau: turi lyt lietus.
Ir tas lietus prapliupo iš pat ryto.
Ir tai, kas vyko, buvo numatyta
pas Viešpaties pakrypusius vartus.
Jis buvo čia – kaip niekada arti.
Nuo Jo alsavimo staiga užgeso žvakės.
Ir jų pernakt ieškojusios plaštakės
išliko tartum žodžiai ištarti.
Lyg balso tembras skambantis ausy –
lietus už lango, smilkalus sugėręs.
Ir vienuma ir, kad ir keista, gėris.
Tada žinojau: Viešpatie, esi.
MALDA Į AUŠROS VARTŲ MADONĄ
mergele nuleistom blakstienom
šis miestas gulas tau po kojom
čia Tavo vardą atkartoja
visų bažnyčių aukštos sienos
šventoji žemiškos gyvybės
iš kūno kraujo sutvertoji
jaunoji Dvasios išrinktoji
nesitikėjus amžinybės
kai angelas prieš Tavo veidą
tylioj nakties gelmėj nušvito
ir mėnesienos eremito
malda į tylą nusileido
dukters norėjai nors žinojai
Sūnus jau pažadėtas buvo
šviesa pro kiaurą stogą sruvo
žvaigždės kur naktį suliepsnojo
Marija motina švelnioji
apsaugok mano kraujo sūnų
nuo išpjovimo ir karūnos
kuria teisiuosius vainikuoja
1990.02.13
