Klausimą užduota tema apie krikščionio intelektualo atsakomybę visuomenei performulavau į klausimą, ar apskritai galima apibrėžti kokią ypatingą atsakomybę ar misiją visuomenei, kurios krikščionis intelektualas galėtų ar turėtų imtis? O tokios misijos nesiėmęs...
Justinas Dementavičius. Pasipasakojimas apie vieną nepavykusią sintezę (2026 NŽ-A, nr 3)
Atrodo, kad kalbėti apie „krikščionio intelektualo atsakomybę šiuolaikiniame pasaulyje“ yra nepaprastai lengva. Ypač jei rašai ir galvoji apie save kaip apie šiokį tokį intelektualą, esi šioks toks krikščionis, pamąstai apie „gyvenimo nueitą pusę kelio“ ir ką per jį...
Povilas Aleksandravičius. Ištirti save ir atskirti dvasias: Krikščionio intelektualo vaidmuo visuomenėje (2026 NŽ-A, nr 3)
Krikščionio intelektualo atsakomybės šiuolaikinėje visuomenėje tema yra plati, ją galima svarstyti įvairiausiais kampais. Tačiau iškėlęs šį klausimą, tuoj pajutau, kad negaliu atsakymo ieškoti abstrakčiai, prisiminęs vien aukštus principus ir juos taikydamas...
Apaštalinis nuncijus Ukrainoje Visvaldas Kulbokas. Prisikėlęs Jėzus šalčio gniaužtuose: Ukrainos žiema (2026 NŽ-A, nr 3)
Prieš pat prisėsdamas prie šio teksto, nusiunčiau į Popiežiaus Rūmų Prefektūrą – Šventojo Sosto biurą, atsakingą už Šventojo Tėvo audiencijų, tiek privačių, tiek bendrų, organizavimą – prašymą, kad po poros savaičių popiežius Leonas XIV suteiktų galimybę trumpai su...
Philip Sheldrake. Krikščioniškasis dvasingumas kaip viešo gyvenimo būdas: Mistinės ir pranašiškos plotmių dialektika (2026 NŽ-A, nr 3)
Daugeliui žmonių žodis „dvasingumas“ iš karto reiškia vidujybę kaip asmeninės dvasinės patirties paieškas, esančias toli nuo kasdienio gyvenimo. Iki pat XX a. pabaigos daugumoje knygų apie dvasingumą dominavusi priešprieša tarp vidinio ir išorinio gyvenimo dar ir...
Lukas Miknevičius. Pamilau Suvalkijos dukrą, paskui – ir sostinę (2026 NŽ-A, nr 3)
Prieš kurį laiką dirbau įmonėje, puoselėjusioje vieną tradiciją – kartą per mėnesį trys pagal iš anksto sudarytą grafiką parinkti darbuotojai stodavo prieš kolegas su pranešimais. Nebūtinai tiesiogiai susijusiais su tuo, ką toje įmonėje veikėme. Tiesiog turėdavai...
Laimantas Jonušys. Mano ir mūsų devyniasdešimtiniai (2026 NŽ-A, nr 3)
„Gal „mūsų visų“ devyniasdešimtinių net nėra, nes išgyvenom ir matėm juos skirtingai?“ – klausė Eglė Frank Šiaurės Atėnuose1. Klausimas retorinis, nes akivaizdu, kad išgyvenome skirtingai, ypač tą ekonomiškai sunkiausią pradinį laikotarpį. Tai atsispindėjo ir...
Dovilė Gervytė. Fikcijų fikcija (2026 NŽ-A, nr 3)
Kad meilės laiškas būtų ne gautas ir iškart sudegintas, bet perskaitytas, visų laikų beviltiškiausias įsimylėjėlis Florentinas Arisa jį parašė ne ranka, o spausdinimo mašinėle. XX a. pradžioje mašinėle rengti vien dalykinio pobūdžio rašteliai, taigi laiško gavėja...
Aidas Marčėnas. Eilėraščiai (1994 NŽ-A, nr. 1)
PRAŠYMAS PER VELYKAS 1990 METAIS aš niekad nieko Dieve neprašiau jei prašo kas auksiniam meldžias veršiui būk gailestingas man ir mano genčiai ir prisikėlęs būk šiek tiek arčiau vergų kurie per Sielų tamsą kenčia spindėjo veršis kol eiles rašiau aš niekad nieko Dieve...
Arkivyskupas Gintaras Grušas. Gedimino Laiškas (2026 NŽ-A, nr 2)
Mes, Gediminas, Dievo malone lietuvių ir daugelio rusų karalius, žemaičių ir kitų žemių kunigaikštis, siunčiame šį laišką Vilniaus žmonėms ir visiems geros valios vyrams ir moterims, kurie iš tolo žvelgia į mūsų miestą su viltimi. Prieš daugiau kaip septynis šimtus...
Sara Poisson. Vis per tas akis (2026 NŽ-A, nr 2)
Vienintelė tikra atradimų kelionė, vienintelis amžinos jaunystės šaltinis būtų ne aplankyti svetimas šalis, o pažvelgti kitomis akimis, pamatyti visatą kito akimis, šimto kitų akimis, pamatyti šimtą visatų, kurias mato kiekvienas jų, kurios yra kiekvienas jų. Marcel...
Gita Drungilienė. „Marijos belaisviai“ Vilniaus katedros Saldžiausiojo Marijos Vardo arkibrolijoje (2026 NŽ-A, nr 2)
ARKIBROLIJA IR ALBUMAS Pamaldumas Švč. Mergelės Marijos Vardui Katalikų Bažnyčioje pamažu ėmė ryškėti XVII a. Vilniaus vyskupas sufraganas Gudijai, Gracianopolio vyskupas Mikalojus Slupskis (Słupski, apie 1613–1693) pasirūpino, kad šio titulo brolija būtų įsteigta...
Simona Merkinaitė. Viltis tamsos akivaizdoje? Keturi asmens politinės galios šaltiniai (2026 NŽ-A, nr 2)
Karas, eižėjantys demokratinio gyvenimo ir po Antrojo pasaulinio karo susiklosčiusios tarptautinės tvarkos pagrindai grąžina mus prie politikos prigimties klausimo. Ar troškimas dominuoti, valdyti, pasiglemžti, meluoti – tai per politiką pasireiškianti žmogaus...
Viktorija Voidogaitė. Venecijos damų rankos (2026 NŽ-A, nr 2)
„Mano slaugė yra švelni bangladešietė. Jei ji nepaimtų manęs už pakarpos, tikriausiai nebevaikščiočiau. Ir iki čia neateičiau. Ji manimi rūpinasi, labai atidi ir kantri. Kartais pagalvoju, kad ji man kaip dukra, kurios niekad neturėjau. Bet kokia keista ši kavinė –...
Andrius Zimaitis. Gyvenu Ėriškiuose (2026 NŽ-A, nr 2)
Tekstą privalau pradėti nuo prisipažinimo – jo pavadinime ištransliuota šiokia tokia netiesa. Panevėžio rajone esančiuose Ėriškiuose negyvenu nuo 2004 m. rudens, kai visai neprastai išlaikęs brandos egzaminus, tapau Vilniaus universiteto studentu, o tada neišvengiamai...
Mantas Toločka. Eilėraščiai iš ciklo „Hektoro kūnas“ (2026 NŽ-A, nr 2)
#1 Pamenu, Grįžęs iš mokyklos Rasdavau jį gulintį lovoj ir vartantį Storą knygą raudonais viršeliais. Ką čia skaitai? – Prišokdavau tikėdamasis, Kad skaitinys bus padėtas į šalį ir eisime žaisti. Va, – Rodo jis, – Raidė V – visata. Ir kas čia jau tokio įdomaus, –...
Alesį Bialiackį kalbina Rūta Tumėnaitė: Apie nelaisvę, orumą, viltį ir Europą (2026 NŽ-A, nr 1)
Linas Liandzbergis. Naujieji. 2020. Drobė, akrilas. 110 × 190 Ar galėtumėte papasakoti apie savo vidinę, dvasinę būseną įkalinimo metu? Ar žinojimas, kad esate nekaltas, kad nepadarėte nieko blogo, suteikia jėgų ir palengvina buvimą nelaisvėje, ar kartais kankina...
Davidą Walshą kalbina Aistė Noreikaitė: Nėra nefilosofiškų protų, yra tik tie, kurie pamiršo esminius klausimus (2026 NŽ-A, nr 1)
Jūsų mąstymas remiasi į asmens sąvoką, tačiau ji nėra iki galo aiški ar gerai suprantama. Žmonės dažnai ją naudoja sinonimiškai individo ar psichologinės asmenybės sąvokoms, tačiau tai nėra tapatu. Kas tuomet yra asmuo? Tai, kad šis klausimas kyla, reiškia, jog turime...
Robert Menasse. Pasaulio ateitis prasideda Europoje (2026 NŽ-A, nr 1)
Randasi nauja pasaulio tvarka. Kaip man pabodo šis sakinys! Šiuo metu jį kasdien girdi ir skaitai. Kas man darosi? Nejau negebu suprasti ir pajusti empatijos tiems milijonų milijonams žmonių, kuriems šis faktas kelia neapsakomas baimes? Daugiausia netekties ir...
Teodoras Žukas. Neapibrėžtumo ir pokyčio epochos ženklai (2026 NŽ-A, nr 1)
Politika Vakaruose atrodo praradusi orientacinius taškus. Po ketverių Rusijos karo prieš Ukrainą metų save aptinkame situacijoje, kai apie bet kokią ateitį kalbėti yra labai sunku. Tai nėra tik Rusijos mums atnešta problema, kai imperija, kaip sakė vienas protingas...
Ieva Marija Sokolovaitė. Aistros dirvožemyje: Kaip grybai saisto augalų būtį? (2026 NŽ-A, nr 1)
Tačiau, pasak išminčių, nereikia įsileisti nei „kažkas“, nei „kieno nors“, „mano“, „šitai“, „tai“, nei kokio nors kito dalykus stabdančio vardo, bet pagal dalykų prigimtį reikia juosvardyti kaip tampančius, kuriamus, nykstančius ir kintančius – esą ką nors savo kalba...
Julius Sasnauskas. Laiškas redaktoriui: Kur du ar trys (2026 NŽ-A, nr 1)
Sveikas, Antanai! Ne tik todėl rašau tau, kad redakcija gražiai paprašė užpildyti šią žurnalo skiltį. Man pačiam irgi buvo atėjusi tokia mintis. Bet iš kitos pusės. Žiūrint pro langą į storai apsnigtus stogus, į amžinąsias miesto varnas, tykančias kąsnio, į Vizitiečių...
Tomáš Halík. Religija ir pilietiškumas iš Europos perspektyvos (2026 NŽ-A, nr 1)
Komunizmo žlugimas paspartino Europos integracijos tempą ir sustiprino patį procesą. Europos Sąjungos plėtra, bendros Europos Konstitucijos rengimas ir pastangos labiau suderinti valstybių narių teisės aktus dar kartą iškelia klausimą apie Europos kultūrinę ir dvasinę...
Gintaras Grajauskas. Tamsioji Klaipėdos pusė (2026 NŽ-A, nr 1)
Linas Liandzbergis. Ir sapnuose, ir tikrovėje. 2025. Drobė, akrilas. 100 × 150 Taip jau nutiko, kad tenka nemažai rašyti apie Klaipėdą – visiems labai įdomu, kaip ir kodėl aš čia, Klaipėdoje, gyvenu. Ne Vilniuje, kaip visi normalūs rašytojai, o Klaipėdoje. Kur,...
Osip Mandelštam. Eilėraščiai (2026 NŽ-A, nr 1)
OSIP MANDELŠTAM (1891–1938) – vienas žymiausių XX a. poetų. Šiemet sukanka 135 metai nuo jo gimimo. Mandelštamas žuvo Stalino teroro metu pakeliui į Magadano konclagerius – jo kapas nėra žinomas. Mandelštamą į lietuvių kalbą yra vertę Jonas Juškaitis, Sigitas...
Sarbievijus Anglijoje: Krzysztofą Fordońskį kalbina Emilija Jovaišaitė (2025 NŽ-A, nr 8)
Rugsėjį dalyvavote Vilniaus universitete vykusioje tarptautinėje mokslinėje konferencijoje „Ratio, affectus, sensus: Literatūrinė Baroko kultūra Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje“. Viena tematiškai konferenciją siejusių gijų buvo Motiejus Kazimieras Sarbievijus ir...
Agnė Kereišiūtė. Vaikystė gete: Tamaros Lazerson atvejis (2025 NŽ-A, nr 8)
Bevaikštinėdami Žaliakalnyje, ties Vydūno alėjos ir Radvilėnų plento sankirtoje stūksančiu, tankaus sodo paslėptu modernistiniu baltu namu1 akylesni praeiviai pastebės dvi nedidukes auksines plyteles. Jose įrašyti dr. Vladimiro Lazersono ir Reginos...
XX a. pirmosios pusės lietuvos dailė nacionalinėje dailės galerijoje: Giedrę Jankevičiūtę ir Gabrielę Radzevičiūtę kalbina Rūta Tumėnaitė (2025 NŽ-A, nr 8)
Nacionalinė dailės galerija Vilniuje vasaros pradžioje atnaujino nuolatinę XX a. pirmosios pusės dailės ekspoziciją – vizualinį pasakojimą apie Lietuvos dailės istorijos itin reikšmingą etapą, susijusį su valstybės kūrimu, visuomenės ir jos gyvenimo būdo...
Gražina Kelmelytė. Kalnas (2025 NŽ-A, nr 8)
Užsimerkusi mačiau nuo karščio mirguliuojantį miestą. Išdegęs perlamutrinis dangus tvieskia it glotnus kriauklės vidus, išliežtas baltų saulės spindulių. Praeitą savaitę Deimantė paskambino kviesdama atvykti. Juk šiuo metu nieko neveikiu. Jai reikėjo pagalbos. Nebuvau...
Iryna Starovoit. Neperšaunama kultūra ir ištvermės menas: kaip pasipriešinti katastrofai (2025 NŽ-A, nr 8)
Jei mus praduriate – ar mes nekraujuojame? Jei mus kutenate – ar mes nesijuokiame? Jei mus nunuodijate – ar mes nemirštame? William Shakespeare, Venecijos pirklys Kada kažkas tampa nebepakeliama? Ar tada, kai skausmas ir šleikštulys pasiekia ribą, kai nebeįmanoma...



























