Saulena Žiugždaitė. Kodėl kroatus supykdė Pranciškaus delsimas kanonizuoti Stepinacą (NŽ-A nr. 6)
Alojzije Stepinac. Zagrebo arkivyskupijos archyvas Vatikano ir Zagrebo Kaptolyje įsikūrusių Kroatijos hierarchų santykiai seniai nėra patys darniausi. Rašyta, kad popiežius Pranciškus ne vienu klausimu gan kritiškai vertino kroatų vyskupus. Pastarieji tokią situaciją...
Eleonora Buožytė. Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus žaidimai: pagal kokias taisykles žaidžiame šiandien? (NŽ-A nr. 6)
Franciszek Ksawery Prek (eskizas), Anton Tepplar (raižyba). Garsusis poetas Motiejus Kazimieras Sarbievijus SJ. 1825–1850. Vario graviūra. Iš Lenkijos nacionalinės bibliotekos rinkinių Motiejus Kazimieras Sarbievijus – vienas žymiausių senosios literatūros autorių,...
Seksualumo karai ir revoliucijos XX a. Lietuvoje: Norbertą Černiauską ir Valdemarą Klumbį kalbina Antanas Terleckas (NŽ-A nr. 6)
Švyturio viršelis. 1958, Nr. 14 Istorijos mokslas seniai nutolo nuo idealų, kuriuos paklojo Herodotas ir Tukididas. Istorija jau seniai nebėra vien didžiavyriai, kunigaikščiai, herojai, žygdarbiai ir karai. Nors šis posūkis lietuviškoje istoriografijoje ir vėlavo,...
Katarzyna Korzeniewska. Laiškas redaktoriui (NŽ-A nr. 6)
Sveika, miela Redaktore, Štai laiškas – tokia lyriška raiškos forma, ir aš norėjau Tau pasiguosti, kaip katalikė katalikei. Ne, ne dėl to, kad iš Lenkijos vyskupų nė vienas nepaskirtas kardinolu, o štai lietuviui – arkivyskupui Sigitui Tamkevičiui – popiežius šią...
Antanas Terleckas. Kaip sugrąžinti Vilniaus istoriją? (NŽ-A nr. 6)
Rasa Antanavičiūtė, Menas ir politika Vilniaus viešosiose erdvėse: 20 a. pirma pusė, Vilnius: Lapas, 2019, 438 p., 1000 egz. Dizainerės Jonė Miškinytė ir Laura Varžgalytė Kasmet pasirodo naujos knygos apie Vilnių, kolekcionuoti leidinius, atvirukus, ženkliukus ir...
Monika Šipelytė. Žydiškojo Vilniaus iš(si)gelbėjimas (NŽ-A nr. 6)
David E. Fishman, Knygų gelbėtojai Vilniaus gete: Partizanai, poetai ir lenktynės su laiku gelbstint žydų kultūros vertybes nuo nacių, iš anglų kalbos vertė Olga Lempert, Vilnius: Baltos lankos, 2019, 416 p., 2500 egz. Dailininkas Zigmantas Butautis Senosios Europos...
Titas Krutulys. Latvija, lietuviai ir tauta (NŽ-A nr. 6)
Dangiras Mačiulis, Ēriks Jēkabsons, Lietuviai Latvijos Respublikoje 1918–1940 metais: Monografija, Vilnius: Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2018, 320 p., 200 egz. Dailininkas Tomas Rastenis Lietuvių pasaulyje priskaičiuojama nuo 3,6 iki 4,1 mln., o Lietuvoje...
Nerija Putinaitė. Fichte’s žmogaus paskirtis (NŽ-A nr. 6)
Johann Gottlieb Fichte, Žmogaus paskirtis, iš vokiečių kalbos vertė Kristina Rickevičiūtė, Vilnius: Vaga, 2019, 236 p., 1300 egz. Dailininkė Deimantė Rybakovienė Dabartinis Žmogaus paskirties leidimas yra 1982 m. pasirodžiusio vertimo su įvadu beveik identiškas...
Lina Buividavičiūtė. Kraujo ir pieno upės (NŽ-A nr. 6)
Jurgita Jasponytė, Vartai Auštrieji: Eilėraščiai, Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2019, 164 p., 600 egz. Dailininkė Viktorija Daniliauskaitė Pradedu recenziją citata iš Vartų Auštriųjų eilėraščio „Žemės šuliniai. Namuos“: „kad tik muziejum gyvenimas...
Elzė Reivytytė. Scenaristo jaunų dienų portretas (NŽ-A nr. 6)
Vladas Rožėnas, Viskas gerai, aš dar jaunas: Romanas, serija Pirmoji knyga, Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2019, 126 p., 500 egz. Dizaineris Tomas S. Butkus Pirmosios knygos konkurse 2019 m. pirmąją vietą prozos kategorijoje užėmė Vladas Rožėnas su...
Virginija Cibarauskė. Stotys ties bedugnėmis (NŽ-A nr. 6)
Vidas Morkūnas, Pakeleivingų stotys: Proza, Vilnius: Odilė, 2019, 120 p., 800 egz. Dailininkė Deimantė Rybakovienė Vido Morkūno trumposios prozos rinkinys Pakeleivingų stotys – tik trečiasis rašytojo bibliografijoje. Prozininkas debiutavo 2001 m. apsakymų rinkiniu...
Mantas Toločka. Salų istorija (NŽ-A nr. 6)
Petras Repšys. Kompozicija. XX a. devintas dešimtmetis. Popierius, tušinukas „Mirtis visada gražesnė už gyvybę“, – poetas. „Tikrai taip, mažiau prakaituoji“, – istorikas. Kaip ir kasmet, vasarai ritantis rudens link, Literatūros salos sukvietė studentus, dėstytojus ir...
Deimantas Saladžius, Augustas Sireikis. Konfliktas dėl nuorūkos: įspūdžiai iš studijų savaitės Baltos lankos 2019 (NŽ-A nr. 6)
Petras Repšys. Kompozicija. XX a. devintas dešimtmetis. Popierius, tušinukas Veikėjai: Cinikas ir Geranoris Vieta: autobusų stotelė netoli Varėnos Cinikas ir Geranoris – du bičiuliai. Jie nėra semiotikai, bet kaip ir visi Baltose lankose (2019 07 04–07, Druskininkai),...
Aušra Vasiliauskienė. Šiluva kviečia patirti gyvąją piligrimystę (NŽ-A nr. 6)
Algimantas Šlapikas. Gultas. Šiluva, 2019. Arūno Kazlausko nuotrauka Apie Šiluvos ateities viziją ir jos įgyvendinimą Šiemet Lietuvoje (ir už jos ribų) garsiau nei įprastai buvo išgirstas Šiluvos kvietimas patirti gyvąją piligrimystę. Nedidelis, paprastai tik per...
Indrė Novopašinaitė. Sovietinis aprangos kodas: moterų drabužių kultūra Sovietų Lietuvoje XX a. septintame aštuntame dešimtmetyje (NŽ-A nr. 5)
Kasdienis ansamblis. 1980. Iš Vogue in Italia Po Johano Rencko režisuoto serialo Černobylis (Chernobyl) peržiūros veikiausiai daugeliui dar ilgai nepraėjo keistas ir nemalonus jausmas. Ir ne vien dėl pavaizduotos katastrofos. Visa serialo aplinka – balzganos butų...
Davidą Neilą Sedley kalbina Augustė Saladytė. Antikinės filosofijos studijos, ikisokratikai, Platonas ir kiti (NŽ-A nr. 5)
David Neil Sedley. Nuotrauka iš asmeninio archyvo David Neil Sedley (g. 1947) – britų filosofas, vienas svarbiausių XX–XXI a. Antikos filosofijos tyrėjų. Nuo 1976 m. iki dabar jis dėsto Kembridžo universitete, kuriame 2000 m. buvo išrinktas septintuoju Laurence...
Tadeusz Dąbrowski. Eilėraščiai iš rinkinio „Tarp“ (NŽ-A nr. 5)
Iš lenkų kalbos vertė Vytauas Dekšnys Tadeuszas Dąbrowskis (g. 1979) – poetas, eseistas, literatūros kritikas, literatūrinio žurnalo Topos redaktorius. Gdanske vykstančio festivalio „Europos laisvės poetas“ programos direktorius. Išleido eilėraščių rinkinius: Raudonis...
Antanas Terleckas. Oligarchų žaisliukai (NŽ-A nr. 5)
Jonas Miklovas, Aš – stebuklas, jūs nepastebėjote?: Neeiliniai Kauno „Žalgirio“ metai valdant Vladimirui Romanovui, Vilnius: Eugrimas, 2019, 424 p., 2000 egz. Dailininkas Laimis Kosevičius Kultūrinėje spaudoje retai atsiranda vietos sportui, bet nemanau, kad dėl to...
Vytautas Ališauskas. In memoriam Jonas Juškaitis (1933–2019) (NŽ-A nr. 5)
Jonas Juškaitis. 2015-04-08. Vlado Braziūno nuotrauka Poetai kažkokiu sunkiai nusakomu būdu apsigyvena kalboje ir per ją – mūsų gyvenimuose. Net jei neskaitome poezijos, o netyčia paskaitę nieko nesuprantame. Bet kartais poetai apsigyvena mūsų patirtyje tiesiogiai,...
Povilas Andrius Stepavičius. Johanas Huizinga ir žaidimas kultūros istorijoje (NŽ-A nr. 5)
Johan Huizinga, Homo ludens: Mėginimas apibrėžti kultūros žaidiminį elementą, iš nyderlandų kalbos vertė Antanas Gailius, Vilnius: Gelmės, 2018, 358 p., 800 egz. Dailininkė Kamilė Bėkštaitė-Dirsienė Nyderlandų istorikas Johanas Huizinga (1872–1945) lietuvių...
Antanas Petrilionis. Et tu, Brute? (NŽ-A nr. 5)
Andrej Ryčkov, Judo Bučinys: valdovo išdavystės samprata Lietuvoje (XIII a. pabaiga – XVI a. vidurys), Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2018, 278 p., 300 egz. Dailininkas Vilmantas Žumbys Vergilijaus lydimas Dante Pragaro centre prieš save išvydo šėtono...
Darius Kuolys. Laiškas redaktoriui (NŽ-A nr. 5)
Miela Redaktore, Praeities įvykius, sulaukusius jubiliejinių datų, paprastai mėginame suaktualinti – įrašyti į vyraujančius kultūrinius ir politinius pasakojimus. Vienos mūsų interpretacijos lieka ganėtinai ištikimos istorinei tikrovei, kitos – ją drąsiai palenkia...
Gabrielė Makarevičiūtė. Eilėraščiai iš tylaus kambario (NŽ-A nr. 5)
Sabina Brilo, TIRAS „BIBLIO“: Eilėraščiai, iš rusų kalbos vertė Gintaras Grajauskas, Vilnius: Versus, 2019, 88 p., 400 egz. Dizaineris Saulius Bajorinas Ant knygos viršelio – Petro Lincevičiaus Prosenelio maldaknygė, pavadinimas – tarsi autorės vardo anagrama. Ir...
Mantas Tamošaitis. Geros poezijos mišrainė (NŽ-A nr. 5)
Alvydas Šlepikas, Mano tėvas žūsta: Eilėraščiai, Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2019, 174 p., 600 egz. Dailininkė Deimantė Rybakovienė Graži nežinoma poezija postmodernus neoromant. Skaitytojo užrašas pieštuku ant paskutinio pirmosios Alvydo Šlepiko...
Manfredas Žvirgždas. Beždžioniškas romantizmas (NŽ-A nr. 5)
Vaiva Grainytė, GORILOS ARCHYVAI, Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2019, 126 p., 600 egz. Dizaineris Jurgis Griškevičius Literatūrologai kartkartėmis nusiskundžia, kad mūsų poetinėje tradicijoje per daug kančios, savigailos ir per mažai ironijos,...
Virginija Cibarauskė. Buitinė Magija (NŽ-A nr. 5)
Jurga Tumasonytė, Undinės: Apsakymai, Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2019, 191 p., 1000 egz. Dailininkė Lina Sasnauskaitė Jurgos Tumasonytės novelių rinkinys Undinės – ilgai laukta antroji knyga: ją ir debiutinį trumposios prozos rinkinį Dirbtinė...
Antanas Terleckas. Apie ezoterinius siūlus lituanistikoje (NŽ-A nr. 5)
VDU studentai, meno draugijos „Šatrija“ nariai. Antroje eilėje: trečias iš dešinės - Alfonsas Nyka-Niliūnas, trečias iš kairės – Bronius Krivickas. Kaunas. 1939. Maironio lietuvių literatūros muziejaus nuotrauka Kiekvienas prakutęs humanitaras (ar tiesiog akademikas),...
Adomas Šulcas. Tikrovės agentai (NŽ-A nr. 5)
Tarptautinio mokslinio simpoziumo The Agents of the Real akimirka. 2019. Aistės Girkonaitės nuotrauka. Tvankiomis birželio 19–20 d. į Nacionalinės dailės galeriją žmonės rinkosi neįprastu tikslu – klausytis mokslinių pranešimų. Tarptautiniame moksliniame simpoziume...
Kristina Tamelytė. Nerangiai paskui Čiurlionį (NŽ-A nr. 5)
M. K. Čiurlionio kelias (atvirukų rinkinio aplanko viršelis). Dailininkas A. Jazbutis (Vilnius: Muzika, 1991) Gegužės pabaigoje buvo pristatytas naujas projektas, kuruojamas Lietuvos muziejų asociacijos – Mikalojaus Konstantino Čiurlionio kelias. Šį kelią sudaro...
Giedrė Jankevičiūtė. Vilniaus paveikslas 1939 – 1956 m. dailėje: tamsūs laikai, šviesūs vaizdai (NŽ-A nr. 5)
Viktoras Vizgirda. Vilnius, Šv. Mykolo bažnyčia. 1944. Drobė, aliejus. LDM Lietuvos dailės muziejus tęsia parodų ciklą, pristatantį Vilniaus istoriją vaizduose. Ši puiki iniciatyva skatina muziejininkus pasidalinti su visuomene saugyklų tamsoje ir tyloje užsibuvusiais...
Tojana Račiūnaitė. Apie Antakalnio Jėzų ir jo kartočių „kitonišką erdvę“ (NŽ-A nr. 5)
Parodos Ispanijoje užgimęs, Antakalnyje pamiltas: Jėzaus Nazariečio atvaizdai Lietuvoje ekspozicijos fragmentai. Evgenia Levin nuotraukos Bažnytinio paveldo muziejuje iki šių metų rugsėjo 14 d. veikia paroda Ispanijoje užgimęs, Antakalnyje pamiltas: Jėzaus Nazariečio...
Tojana Račiūnaitė atsako į Giedrės Jankevičiūtės klausimus. Kaukė ir veidas: dailės istorija ar daugiau? (NŽ-A nr. 4)
Kristina Ališauskaitė. Kaukė. 2014. Drobė, aliejus, Privati kolekcija. Nuotrauka iš The Rooster Gallery archyvo 2019 m. gegužės 16–17 d. Anastazijos ir Antano Tamošaičių galerijoje „Židinys“ įvyko Vilniaus dailės akademijos Dailėtyros instituto 25-mečiui skirta...
Gintautą Trimaką kalbina Vytautas Ališauskas. „Einu per miestą šviesos keliu“ (NŽ-A nr. 4)
Gintautas Trimakas. Vilniaus rotušė. 2019. Vytauto Ališausko nuotrauka. Birželio 4 d. Vilniaus rotušėje atidaryta fotografo Gintauto Trimako (g. 1958) fotografijų paroda Tavo bažnyčios. Parodoje eksonuojamos nuotraukos iš ciklo, kuris kauptas ilgus metus – nuo 1989...
Manfredas Žvirgždas. Sovietinio pieno taku (NŽ-A nr. 4)
Nora Ikstena, MOTINOS PIENAS: Romanas, iš latvių kalbos vertė Laura Laurušaitė, Vilnius: Tyto alba, 2019, 191 p., 3000 egz. Dailininkė Ilona Kukenytė Pasakojimai apie sovietmetį jį patyrusiuose kraštuose tebėra skaudūs, todėl stilistiškai pagaulus, skirtingų kartų...
Elzbieta Reivytytė. Persekioti Radvilavičiūtę (NŽ-A nr. 4)
Giedra Radvilavičiūtė, Tekstų persekiojimas: Esė apie rašytojus ir žmones, Vilnius: Apostrofa, 2018, 234 p., 1400 egz. Dailininkė Sigutė Chlebinskaitė Skaitant Giedros Radvilavičiūtės esė rinkinį, įkyriai persekiojo klausimas apie knygos sąrangą – kodėl įtraukti...
Ramutė Dragenytė. Egzotiška egzodika (NŽ-A nr. 4)
Egzodika: Pasaulio lietuvių rašytojų antologija = Exodica: An Anthology of World Lithuanian Writers, sudarytojai Žydronė Kolevinskienė, Loreta Mačianskaitė, Saulius Vasiliauskas, Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2019, 117 p. Dizainerė Gabrielė...
Liną Būgienę ir Radvilę Racėnaitę kalbina Mantas Tamošaitis. Vietoje grindinio – bulvės: pokario vilniečių atsiminimai (NŽ-A nr. 4)
Gintautas Trimakas. Iš ciklo Tavo bažnyčios. 2011. Sidabro želatininis antspaudas Lina Būgienė ir Radvilė Racėnaitė – Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto mokslininkės etnologės, tyrinėjančios lietuvių tautosaką ir mitologiją. Pašnekovės kartu vykdo Lietuvos...
Goda Dapšytė. Paimti pauzę: Vyčio Jankausko Šokio spektaklio ‘Ekspansija. Visata ateina į mano kūną’ premjera (NŽ-A nr. 4)
Nerijaus Juro nuotr. Nuolat kartojame, kad šiais laikais visi gyvename burbuluose, daugiausia socialiniuose burbuluose, kuriuose, apriboję savo domėjimosi ratą priimtinų žmonių skleidžiama informacija, jaučiamės jaukiai ir saugiai (na, taip, tikiu, kad daug kam...
Tomas Daugirdas. Medžių miestas: laukinis, apleistas ar kultivuotas? (NŽ-A nr. 4)
Medžio klausimas jau yra tapęs bene pagrindiniu Lietuvos pilietinės visuomenės katalizatoriumi. Protestuojama dėl to, kad miestuose kertami seni medžiai, kad kertami medžiai, kuriuose ką tik išperėti paukščiukai, kurie taip pasmerkiami pražūčiai, kad apskritai medžiai...
Ramūnas Terleckas. Laiškas redaktoriui (NŽ-A nr. 4)
Miela Redaktore, nežinau, kodėl šiltą vasaros pradžios vakarą sėdžiu prie kompiuterio ir barškinu (sic!) klaviatūros mygtukais, rašydamas Jums laišką. Veiksmažodis „barškinu“ tinka, mat sovietų okupacijos laikais vidurinėje mokykloje teko kelerius metus mokytis...
Ruslanas Baranovas. Plečiant filosofijos istorijos ribas. Ledi Anne Conway anamnezė (NŽ-A nr. 4)
Anne Conway, Seniausios ir naujausios filosofijos pradai, iš lotynų kalbos vertė Laurynas Adomaitis, Vilnius: Jonas ir Jokūbas, 2018, 273 p., 1000 egz. Dizaineris Juris Petraškevičs Ledi Anne Conway (1631–1679) tikėjo, kad kasdien žmogų užklumpančioje beribėje...
Povilas Andrius Stepavičius. Žemaičių bajoro mintys apie bites ir žuvis (NŽ-A nr. 4)
Mykolas Girdvainis = Michał Girdwojń (1841–1924), Autobiografija = Autobiografia, parengė Vincas Būda, Arvydas Pacevičius, iš lenkų kalbos vertė Eglė Pacevičienė, Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2018, 128 p., 300 egz. Dailininkė Silva Jankauskaitė Mokslo...
Laima Laučkaitė. Vilniaus piešimo mokyklos enciklopedija (NŽ-A nr. 4)
Jolanta Širkaitė, Vilniaus piešimo mokykla 1866–1915, Vilnius: Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2018, 336 p., iliustr., 400 egz. Dailininkė Skaistė Ašmenavičiūtė 2017 m. Nacionalinėje dailės galerijoje vyko įspūdinga tarptautinė paroda „Académie de Vilna –...
Jurgita Ludavičienė. Kengūros žvilgsnis pro hibridinį tinklą (NŽ-A nr. 4)
Mes globojame juos dėl savo netobulumo, dėl jų tragiško likimo įgijus pavidalą, tokį nepanašų į mūsų. Bet čia mes klystame, labai klystame. Nes gyvūnų negalima vertinti pagal žmogų. Henry Beston, The Outermost House (1928) Valentinas Antanavičius. Nelegali mano...
Gintaras Čaikauskas. Miesto dvasia (NŽ-A nr. 3)
Kiekvienas pasaulio miestas turi savitą, nepakartojamą charakterį. Tai nėra lengva papasakoti arba aprašyti, tačiau visi galime intuityviai patirti šį jausmą trumpai svečiuodamiesi, o dar geriau – ilgesnį laiką ar nuolatos gyvendami jame. Ši savybė vienu žodžiu galėtų...
Gabrielė Makarevičiūtė. Linguojantys laiko atributai (NŽ-A nr. 3)
Daina Opolskaitė, DIENŲ PIRAMIDĖS: Novelės, Vilnius: Tyto alba, 2019, 240 p., 1500 egz. Dailininkė Ilona Kukenytė Vienas nūdienos devizų – konstruktyvi kritika. Kaip pareikšti priešingą nuomonę kuo diplomatiškiau, subtiliau ir švelniau. Regis, paprasta – pradėti nuo...
Lina Buividavičiūtė. Bieliausko gulbės giesmė (NŽ-A nr. 3)
Alfonsas Bieliauskas, SENĖ: Romanas, Vilnius: Versus, 144 p., 400 egz. Dailininkas Saulius Bajorinas Rašyti apie Alfonsą Bieliauską man yra tikrai didelis iššūkis. Pernai mirusio vieno žymiausių vyriausiosios kartos rašytojų kūrybinis palikimas – daugiau nei dvidešimt...
Akvilė Rėklaitytė. Vieno puslapėlio knyga (NŽ-A nr. 3)
Mantas Toločka, POPIERINĖ: EILĖRAŠČIAI, Vilnius: Naujasis Židinys-Aidai, 2019, 84 p., [300] egz. Dailininkė Vaida Linartaitė Dizainerė Violeta Boskaitė Tai pirmoji jauno filologo Manto Toločkos (g. 1994) knyga. Pavadinimas Popierinė – tarsi atsakas elektroninei...
Jonas Dagys.Wittgensteino teritorija (NŽ-A nr. 3)
Ludwig Wittgenstein, PASTABOS APIE PSICHOLOGIJOS FILOSOFIJĄ, iš vokiečių kalbos vertė Saulenė Pučiliauskaitė, Vilnius: Kitos knygos, 2018, 436 p., 1000 egz. Dizainerė Marija Mlinkauskaitė Ludwigo Wittgensteino Pastabos apie psichologijos filosofiją yra komplikuotas...
Arūnas Streikus. Muzikos mainai be krantų (NŽ-A nr. 3)
NAILONO UŽDANGA, [kn. 1]: Rūta Stanevičiūtė, Danutė Petrauskaitė, Vita Gruodytė, Šaltasis karas, tarptautiniai mainai ir lietuvių muzika: Monografija, [kn. 2]: Lietuvių muzikų užsienio korespondencija, 1945–1990, sudarė Rūta Stanevičiūtė, Danutė Petrauskaitė, Vita...
Ernestas Parulskis. Oi, dar čia visko bus (NŽ-A nr. 3)
Laima Laučkaitė, VILNIAUS DAILĖ DIDŽIOJO KARO METAIS, Vilnius: Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2018, 224 p., iliustr., [400] egz. Dizaineris Andrius Surgailis Kiekvienas istorijos diletantas (aš, pats toks būdamas, teigiu tai kaip statistinis vienetas) yra...
Šarūnė Sederevičiūtė. Fotografavimo globalizacija ir netikėtos jungtys (NŽ-A nr. 3)
Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos sekretoriatas Lietuvoje veikia jau kone dvidešimtmetį, tačiau šios įstaigos galerijos duris, prisipažinsiu, pirmą kartą pravėriau tik šį pavasarį. To priežastis – nuotraukų paroda skambiu pavadinimu Maisto globalizacija: iš...
Eleonora Buožytė. Nauju žvilgsniu į Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės literatūrą (NŽ-A nr. 3)
Literatūrinė geografija: erdvinė matymo ir mąstymo galimybė Viena iš konferencijos organizatorių, Pasau universiteto mokslininkė Marion Rutz juokavo, kad LDK ir vadinamąjį Trijų upių miestą sieja poetas Filipas Gundelijus (Philippus Gundelius Pattaviensis, 1493–1567),...
Marija Drėmaitė. Lietuvis Bauhauze: Architekto Vlado Švipo studijos ir kūrybinė veikla (NŽ-A nr. 3)
Vladas Švipas (kairėje) studijų Vokietijoje metu. XX a. trečias dešimtmetis. Alfonso Švipo kolekcija 1919 metais, kai Veimare buvo atidaryta nauja dizaino mokykla Staatliches Bauhaus, Panevėžio gimnaziją baigė pasiturinčių Palėvenės ūkininkų sūnus Vladas Švipas, o...
Nerija Putinaitė. Privilegijuota lietuvybė (NŽ-A nr. 3)
„Pradžioje buvo tik vanduo“, – taip prasideda Valstybinio dainų ir šokių ansamblio „Lietuva“ misterijos Dievai ir žmonės. Esu būtis, mara, gimtis siužeto santrauka. Misterijos premjerą ansamblis parodė balandžio pradžioje Vilniuje, vėliau – ir kituose Lietuvos...
Rūta Oginskaitė. Istorijos pamokos teatre (NŽ-A nr. 3)
„Mano plunksna ir popierius viską išsaugos. Lai manasis dienoraštis bus šių katastrofiškų Baimės Dienų veidrodis ir sąžinė“, – pats sau prisiekia geto bibliotekininkas. Tai vienintelė įmanoma jo kovos prieš blogį forma. Pasaulio istorijoje jis ne vienas toks. Todėl...
Ludwig Wittgenstein. Paskaitos apie estetiką. Fragmentas (I, 1-36) (NŽ-A nr. 3)
VERTĖJOS ĮVADAS 1938 m. vasarą privačioje erdvėje Kembridže nedidelei grupelei studentų skaitydamas estetikos paskaitas Ludwigas Wittgensteinas (1889–1951) jau buvo daug ką patyręs. Ryškiausia ir mįslingiausia XX a. filosofijos žvaigždė, Austrijos plieno pramonės...
Edgar Allan Poe. Keturi žvėrys viename: žmogus-kameleopardas (NŽ-A nr. 3)
KAS YRA KAMELEOPARDAS? Kameleopardas – ar tai mitinė būtybė, ar tikra, bet jau išnykusi egzotinė rūšis? Kuo apsirengęs Edgaro Allano Poe vaizduojamas Antiochas – gal jis kokia dievo reinkarnacija? Iš tiesų aptariamas gyvūnas yra žirafa. Anksčiau tokiu terminu –...
Viktoras Bachmetjevas. Šiandienos vilniečio tapatybės besidairant (NŽ-A nr. 2)
Dažnai kalbame apie tapatybę, tad būtų pravartu užklausti, ar nesame suvilioti ir apgauti tapatybės idėjos? Privalome užklausti savęs, ar pati mintis, kad esama kažkokios būtinybės ir apsibrėžti save, ir apibrėžti kitą, nėra tik užtikrintumo chimera. Ar tapatybės...
Lina Buividavičiūtė. Alyvų šakelė varno sparne (NŽ-A nr. 2)
Vytautas Kaziela, ALYVMEDŽIAI: Poezija, Kaunas: Kauko laiptai, 2018, 111 p., 500 egz. Dailininkė Inga Paliokaitė-Zamulskienė Alyvmedžiai – vienuoliktoji Vytauto Kazielos poezijos knyga. Negali sakyti, kad autorius nežinomas – publikuotas kultūrinėje spaudoje,...
Ieva Volungė. Įtrūkusių erdvių atspindžiai (NŽ-A nr. 2)
Kornelijus Platelis, ĮTRŪKUSIOS MĖNESIENOS: Eilėraščiai, Vilnius: Odilė, 2018, 135 p., 800 egz. Dailininkė Deimantė Rybakovienė Pasitaiko tokių knygų, kurias skaitai ir galvoji, kad iš pirmo žvilgsnio nežinai ką pasakyti. Taip yra dėl to, kad jose visko tiek daug, jog...
Ramutė Dragenytė. Lietuviškas psichologinis trileris (NŽ-A nr. 2)
Valdas Papievis, BRYDĖ: Romanas, Vilnius: Odilė, 2018, 336 p., 1000 egz. Dailininkė Marta Frėjutė Naujasis Valdo Papievio romanas Brydė ne toks jau ir naujas – knygos anotacijoje teigiama, kad parašytas prieš tris dešimtmečius, maždaug 1990-aisiais. Rankraščio, kurio...
Pokalbis Mariaus Ivaškevičiaus Žalių klausimu. „Kažkas staugė tyruose ir mes sugalvojome klausyti…“ (NŽ-A nr. 2)
Pokalbis įvyko NŽ-A redakcijoje kovo 11 d. Dalyvavo Vytautas Ališauskas, Liudvika Pociūnienė, Antanas Terleckas, moderavo Mantas Tamošaitis. Mantas Tamošaitis: Apie Žalius buvo daug kalbėta jau tada, kai romanas pasirodė. Dabar Mariui Ivaškevičiui paskyrė nacionalinę...
Žilvinas Švedkauskas. Atsispirti „folklorinei politologijai“ (NŽ-A nr. 2)
Mažvydas Jastramskis (red.), AR GALIME PROGNOZUOTI SEIMO RINKIMUS? TRIJŲ KŪNŲ PROBLEMA LIETUVOS POLITIKOJE, Autoriai: Mažvydas Jastramskis, Jūratė Kavaliauskaitė, Vaidas Morkevičius, Ieva Petronytė-Urbonavičienė, Ainė Ramonaitė, Vilnius: Vilniaus universiteto...
Narius Kairys. Apie pavojingus filmus (NŽ-A nr. 2)
Nerijus Milerius, ŽIŪRĖTI Į ŽIŪRINTĮJĮ: KINAS IR PRIEVARTA: Monografija, Vilnius: Jonas ir Jokūbas, 2018, 304 p., 500 egz. Dizaineris Jurgis Griškevičius 1901 m. britas Jamesas Williamsonas, fotografu, o vėliau ir kino režisieriumi tapęs chemikas, sukūrė minutės...
Dalia Karatajienė. Kas yra už “Įrėmintos erdvės” uždangos (NŽ-A nr. 2)
Raimonda Bitinaitė-Širvinskienė, ĮRĖMINTA ERDVĖ: LIETUVOS TEATRO DAILĖ SOVIETMEČIU, Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2018, 288 p., iliustr., 300 egz. Dailininkė Silva Jankauskaitė Lietuvoje scenografijai skirtus leidinius galima suskaičiuoti ant pirštų, tad...
Juozapas Paškauskas. Kas liko už kadro? (NŽ-A nr. 2)
Dainius Junevičius, ABDONAS KORZONAS – PIRMASIS VILNIAUS VAIZDŲ FOTOGRAFAS, Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2018, 791 p. + 3D akiniai, iliustr., [400] egz. Dailininkė Rasa Janulevičiūtė Naujausios Dainiaus Junevičiaus knygos svoris (per 2,7 kg) ir...
Titas Krutulys. Mažai teorijos, daug kvapų ir spalvų. Apie kasdienybės istorijos konferenciją Vilniuje (NŽ-A nr. 2)
Vasario pabaigoje, kai dauguma kultūrininkų ir skaitančiųjų dėliojosi savo pasėdėjimų, pristatymų ir susitikimų Vilniaus knygų mugėje planus, įvyko kitas (bent jau istorikų) dėmesio vertas renginys – kasdienybės istorijai skirta tarptautinė konferencija Nacionalinėje...
Živilė Kropaitė. TUMO KODEKSAS: Noriu asmenukės su Vaižgantu! (NŽ-A nr. 2)
Kai lietuviško dokumentinio filmo pradžioje mokiniai, lengvai paprunkštavę, darosi asmenukę su aktoriumi, persirengusiu Vaižgantu, į galvą iškart šauna paralelė su ne visai aiškaus aktualumo lauko reklama: „Būk kaip Čiurlionis – studijuok Lenkijoje“. Ir ką mokiniai...
Zigmas Vitkus. Paneriai: senojo žydų atminimo paminklo byla (1948-1952) (NŽ-A nr. 2)
Į Panerių memorialą šiandien užsukęs lankytojas teritorijos gilumoje, ant pušų supamos vaizdingos kalvelės netruks pastebėti obeliską su sovietų žvaigžde viršuje. Memorialiniame šio paminklo įraše skaitome: „Fašistinio teroro aukoms“. Standartinis obeliskas, kad ir...
Tomas Riklius. Mįslingas Vilniaus Mergelės Marijos atvaizdas (NŽ-A nr. 2)
Vilniaus Dievo Motinos ikona. Litografija. 1874. Iš LDM rinkinių Galimas daiktas, tai yra įdomiausia Lietuvos istorijoje polemika, virtusi tikru „informaciniu karu“. Jį pradėjo reformacijos apologetas Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje Andriejus Volanas, kuris 1583...
Kazys Preikšas. Tarp žodžio laisvės ir informacinės higienos (NŽ-A nr. 2)
Diskusijose apie žodžio, saviraiškos laisves ir jos ribas aš neretai pasigendu vieno dėmens. Ar būtų ginčijamasi dėl Visuomenės informavimo įstatymo pataisų, ar būtų aptariami kokių titovų nukalbėjimai, ar būtų laužomos ietys dėl eilinio pasakymo, parašymo ar parodymo...
Aurelijus Katkevičius. Parašyk man laišką (NŽ-A nr. 2)
Aurelijus Katkevičius Parašyk man laišką, – švelniai ritmiškai aimanuoja, dūsauja ir dejuoja vienas vis savo paskutinį koncertų turą rengiantis dainininkas ir visuomenės veikėjas, gatvių duobių ir takelių specialistas. Tą patį man sako Redaktorė. Taigi drąsiai...
Ramūnas Terleckas. Nemenčinės plente (NŽ-A nr. 1)
Naujajame Židinyje-Aiduose su pasimėgavimu skaičiau Juliaus Sasnausko reminiscencijas apie Jo Vilnių. Vis pagalvoju, ar Julius, tuomet paaugęs paauglys, kartu su Andriumi Tučkumi, Vytautu Bogušiu išlipę iš 17 maršruto autobuso „Svajonių“ stotelėje ir artėdami prie...
Deimantas Saladžius. Tarp pilkų kino ir literatūros debesų (NŽ-A nr. 1)
Praėjo nemažai laiko po Mariaus Markevičiaus režisuoto filmo Tarp pilkų debesų (angl. Between Shades of Gray, 2018), pastatyto pagal to paties pavadinimo Rūtos Šepetys romaną, pasirodymo, apie šį kūrinį parašytas ne vienas kritinis tekstas. Verta pastebėti, kad...
Lina Buividavičiūtė. Tas miruoliškas, miruoliškas pasaulis! (NŽ-A nr. 1)
Jolita Skablauskaitė, FATUM: Novelės ir apysakos, sudarė Janina Riškutė, Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2018, 343 p., 600 egz. Dailininkė Deimantė Rybakovienė Jolita Skablauskaitė (1950–2018) vadinama viena originaliausių Lietuvos rašytojų. Tai banali...
Mantas Toločka. Apie bendratį (NŽ-A nr. 1)
Mindaugas Nastaravičius, BENDRATIS: VIENO EILĖRAŠČIO ISTORIJA, Vilnius: Tyto alba, 2018, 62 p., 1000 egz. Dizainerė Agnė Dautartaitė-Krutulė Štai pasaulį išvydo trečioji Mindaugo Nastaravičiaus poezijos knyga – bendratis. Laikydamas ją rankose pirmą kartą nekantrauju...
Roma Bončkutė. Dramatika: raudona ir juoda (NŽ-A nr. 1)
Gabrielė Labanauskaitė, DRAMATIKA: Mokslo monografija, Vilnius: Lietuvos muzikos ir teatro akademija, 2017, 268 p., 300 egz. Dizaineris Tadas Karpavičius Dramatika – rašytojos, dramaturgės, kūrinių atlikėjos, humanitarinių mokslų daktarės Gabrielės Labanauskaitės...
Giedrė Jankevičiūtė. Spalvingi tarpukario Vilniaus istorijos puslapiai (NŽ-A nr. 1)
(Ne )matomas Vilnius: Tarpukario dailės ir architektūros pavidalai: Parodos katalogas, sudarė Algė Andriulytė, Rasa Butvilaitė, Ilona Mažeikienė, Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2018, 80 p., iliustr., 300 egz. Dailininkė Edita Namajūnienė Dar neišdilus...
Titas Krutulys. Didysis karas tarpukariu: tarp atminčių ir patirčių (NŽ-A nr. 1)
Vasilijus Safronovas, Vytautas Jokubauskas, Vygantas Vareikis, Hektoras Vitkus, Didysis karas visuomenėje ir kultūroje: Lietuva ir Rytų Prūsija: Kolektyvinė monografija, Klaipėda: Klaipėdos universiteto leidykla, Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir...
Viktorija Šeina. Poetinė Lietuvos vizija prieš 130 metų (NŽ-A nr. 1)
[Maironis], Kl. J. Maculevičius, Liet uva: Maironio rankraščio faksimilinis leidimas, parengė Inga Liepaitė, Paulius V. Subačius, Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, Vilniaus universiteto biblioteka, 2018, 164 p., 400 egz. Dailininkė Jurga Tėvelienė Praėjusių...
Kristiną Civinskienę ir Ivetą Dabašinskienę kalbina Sigita Šilingaitė. Jautrūs paviršiai (NŽ-A nr. 1)
Pranas Gailius. Šešėlio aukštuma. 1985. Drobė, aliejus. Audriaus Kapčiaus nuotrauka Mykolo Žilinsko dailės galerijoje Kaune šiuo metu eksponuojama vieno žymiausių išeivijos dailininkų Prano Gailiaus (1928–2015) retrospektyvinė paroda „Gyvenimo scenos“. Pastaruoju metu...
Aelitą Ambrulevičiūtę kalbina Mantas Tamošaitis. Nuo gurguolės dvoko alpstančios damos. Apie modernėjusį Vilnių (NŽ-A nr. 1)
AELITA AMBRULEVIČIŪTĖ – hum. m. dr., istorikė, Vilniaus universiteto mokslo darbuotoja, XIX a. Vilniaus, Kauno ir Gardino miestų socialinės istorijos tyrinėtoja, 2010 m. Klaipėdos universitete apgynusi disertaciją tema Mažmeninė prekyba Vilniaus, Kauno ir Gardino...
Eligijus Raila. Jonas Basanavičius Prahoje: Meilės aušra (NŽ-A nr. 1)
Pasivaikščiojimas Vltavos pakrantėmis. Praha, Austrijos-Vengrijos imperija. Apie 1890 m. 1882 m. gruodžio pabaigoje gydytojas Jonas Basanavičius atvyko į Prahą. Tai buvo miestas, netrukus virtęs lemtingu emanacijos šaltiniu. Jis raiškiai išspinduliavo dvi būties...
Goda Damaševičiūtė. TAI MANO KIEMAS. Vaikystė ir kiemo fenomenas vėlyvuoju sovietmečiu (NŽ-A nr. 1)
Tai mano kiemas, tai mano naktys ir dienos,visada mane surasi prie spalvotos sienosSEL Trys mergaitės – aš ir mano sesės: vyriausia Jūratė, mažiausia – Rūta, visos Šekštelytės. 1968. Iš Astos Žernienės archyvo Praėjus dvidešimt penkeriems metams nuo šios dainos...
Dominyka Navickaitė. Antano Saulaičio SJ „Misijų stotelės“ (NŽ-A nr. 1)
Parodos „Misijų stotelės. Lietuvių misionierių šimtmečio kelias. Antano Saulaičio SJ kolekcija“ ekspozicijos akimirkos. 2018. Evgenia Levin nuotraukos Jėzuitą Antaną Saulaitį galima vadinti homo viator. Dar visai nedidukas buvo priverstas išvykti ne tik iš gimtojo...
Tomas Daugirdas. Sovietizmas kaip nepastebima infekcija (NŽ-A nr. 1)
Kova dėl sovietmečio kolektyvinio atminimo pastaruoju metu pasiekė naują mūšių stadiją. Kaip priešas matomas tai, ką galima įvardyti kaip „nematoma sovietinė infekcija“. Šis priešas atsiskleidžia pastaruoju metu kovojamuose dviejuose mūšiuose, kurių vieta bent iš...
Kęstutis K. Girnius. Interesų, o ne vertybių Europa (NŽ-A nr. 1)
Per pastarąjį dešimtmetį parašytas ne vienas politinis ES nekrologas. Sąjunga braška, ỹra, kaupiasi sunkiai įveikiami nesutarimai. Didėja takoskyra tarp Rytų ir Vakarų narių. Italijoje kalbama apie Lenkijos ir Italijos ašį, kuri atsvertų Paryžiaus ir Berlyno tandemą....
Kazys Preikšas. Laiškas redaktoriui (NŽ-A nr. 1)
Kazys Preikšas Gerbiama Redaktore, anot šeimos padavimų, jau būdamas ikimokyklinio amžiaus savyje nešiojausi tvirtą supratimą, kad rašyti laiškus svarbiam ir įtakingam leidiniui – juolab jo redaktoriui – leistina tik ypatingais atvejais: pavyzdžiui, viešinant kokią...
Henrik Pontoppidan. Erelio Skrydis (NŽA nr. 8)
Henrikas Pontoppidanas (1857–1943) – danų rašytojas, Nobelio literatūros premijos laureatas (1917). 1890 m. pirmą kartą paskelbta novelė „Erelio skrydis“ („Ørneflugt“) yra vienas iš garsiausių rašytojo kūrinių, parašytas kaip atsakas į Hanso Christiano Anderseno...
Lina Buividavičiūtė. Lietuviškasis baronas Miunhauzenas (NŽA nr. 8)
Herkus Kunčius Lietuviškos apybraižos: Istorijų romanas Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla 2018, 255 p., 600 egz. Dizaineris Zigmantas Butautis Kiekvienam kūriniui ieškau rakto, nes jau įsitikinau, kad literatūroje visrakčių nebūna. Rašydama šią recenziją...
Akvilė Rėklaitytė. Gintaro kambario grožybė ir puikybė (NŽA nr. 8)
Giedrė Kazlauskaitė Gintaro kambarys: Eilėraščiai Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla 2018, 112 p., 800 egz. Dailininkė Deimantė Rybakovienė Grožybė. Naujõs Giedrės Kazlauskaitės knygos pirmiausiai suskamba pavadinimas – Gintaro kambarys; sąmojingai – nes...
Austėja Mikuckytė-Mateikienė. Daugiabriaunis Vorobjovo ir jo veiklos portretas (NŽA nr. 8)
Dailės istorikas ir kritikas Mikalojus Vorobjovas (1903–1954) sudarytoja Giedrė Jankevičiūtė t. 1: Portreto eskizas, tekstų autorės Giedrė Jankevičiūtė, Audra Kairienė t. 2: Įžodinto vaizdo meistras, tekstų autorės Giedrė Jankevičiūtė, Severija L. Kubilius, Aistė...
Roma Bončkutė. Simono Daukanto DNR (NŽA nr. 8)
Giedrius Subačius Simono Daukanto Rygos ortografija (1827–1834) Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2018, 472 p., 300 egz. Dailininkė Elona Marija Ložytė Nauja Giedriaus Subačiaus monografija Simono Daukanto Rygos ortografija (1827–1834) – tai knyga apie mūsų...
Vilius Mačkinis. Gyvasis Apšvietos paminklas (NŽA nr. 8)
Mauricijus Pranciškus Karpis Žemaitijos kunigaikštystės pasiuntinio rinktiniai raštai sudarytojas ir vertėjas Dalius Viliūnas serija Lietuvos filosofijos istorija. Paminklai ir tyrinėjimai Vilnius: Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2017, 336 p., 300 egz. Dailininkė...
Kolektyvinė atmintis ir mesianizmas kaip politinės problemos. Jeffrey Andrew Barashą kalbina Laurynas Peluritis (NŽA nr. 8)
Gruodžio 3–4 d. Vilniuje, Europos humanitariniame universitete vyko tarptautinė konferencija The Language of Humanities: Between Word and Image (Humanitarinių mokslų kalba: Tarp žodžio ir vaizdinio), kurioje dalyvavę Lietuvos, Baltarusijos ir kitų užsienio šalių...
Nerija Putinaitė. Europos tapatybė: ar europietiškumas suderinamas su tautiškumu? (NŽA nr. 8)
Europos Sąjungos kritika dažnai nukreipta į administracinį jos veikimo pobūdį: demokratiškumo stoka, centralizacija, biurokratizuoti sprendimai ir pan.1 Kalbant apie ES tapatybę, Lietuvoje neretai paminima, kad europietiškumas silpnina nacionalumą. Kita vertus,...
Norbertas Černiauskas. Neišnešiota Lietuvos gerovė (NŽA nr. 8)
I Lietuvos ir gerovės valstybės keliai nesusikirto, tiesiog prasilenkė laike. Tačiau iki simbolinio susitikimo trūko, atrodytų, visiškai nedaug – vos vienerių metų. Apmaudu, nes tiek Lietuva, tiek išsvajota gerovė viena link kitos tarpukariu kryptingai judėjo du...
LIBERALIZMĄ SLEGIA APŠVIETOS FILOSOFIJOS SILPNYBĖS. Marci Shore kalbina Simona Merkinaitė (NŽA nr. 8)
Marci Shore (g. 1972) dėsto Jeilio universitete idėjų istoriją, tyrinėja marksizmo ir fenomenologijos įtaką literatūrai ir politikai, yra parašiusi knygą apie XX a. lenkų ir Lenkijos žydų rašytojus marksistus (Caviar and Ashes: A Warsaw Generation’s Life and Death in...
Eleonora Buožytė. Laiko pagrobti ir (ne)išlaisvinti: Apie operas Elenos pagrobimas ir Radvila Perkūnas (NŽA nr. 8)
Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio proga scenoje pasirodė dvi operos – Elenos pagrobimas (rež. Claudio Levati) ir Radvila Perkūnas (rež. Kęstutis S. Jakštas). Priešingai nei kiti šimtmečiui skirti istoriniais ar mitologiniais siužetais paremti muzikiniai pastatymai...
Kristina Tamelytė. MO muziejus kaip pareiškimas (NŽA nr. 8)
Spalio 18 d. Vilniuje atsidarė MO muziejus. Atidarymas, apipintas daugybe edukacinių veiklų, performansų, koncertų, rytinių mankštų, susitikimų su kūrėjais, diskusijų įvairiausiomis temomis ir kitokių įvykių, kai kurių buvo pavadintas „eklektišku“. Tačiau...
Gintaras Jurgis Sungaila. Laiškas redaktoriui: Kodėl šeima tapo problema tikintiesiems ir Bažnyčiai? (NŽA nr. 8)
Gerbiamas Redaktoriau, artėja viena mylimiausių vaikų ir šeimų švenčių – šv. Kalėdos. Šventoji Šeima – šv. Juozapas, švč. Mergelė Marija ir Kūdikėlis Jėzus tapo kone labiausiai atpažįstamu Vakaruose šios šventės paveikslu. Visuomenėje netylant diskusijoms su šeima...
Norbertas Černiauskas. Laiškas redaktoriui: Vanaginės ir partizanų atmintis (NŽA nr. 7)
Tamsta redaktoriau, pastaraisiais metais besirutuliojusi Adolfo Ramanausko-Vanago istorija, kuri apogėjų pasiekė per iškilmingas partizano laidotuves spalio 5–6 d., suteikė pagrindo ne tik optimistinėms įžvalgoms, bet ir tam tikram nerimui. Adolfo Ramanausko...
Andrius Jakučiūnas. Vilniaus gatvių mantros (NŽA nr. 7)
1. Vilniuje yra Vilniaus gatvė, kuri sujungia Gedimino prospektą ir Vokiečių gatvę. Jos padėtis rodo, kad tai viena centrinių miesto gatvių – toks Vilniaus Vilnius (dabar pagalvojau, kas būtų pragarmės pragarmė, arba, pavyzdžiui, daikto daiktas?). Ir ji atsiranda...
Neringa Butnoriūtė. Salono pilnatvė ir kuklūs miesčionio džiaugsmai (NŽA nr. 7)
Skaičiai – ketvirtoji Pauliaus Norvilos poezijos knyga. Nuo jo debiuto praėjo jau daugiau nei 10 metų (Septyni metų laikai pasirodė 2006 m.), tačiau viešumoje šis poetas galbūt sąmoningai pastebimas nedažnai. Jį išgarsino debiuto ketvirtajame viršelyje publikuota...
Ramutė Dragenytė. Poezija tarmiškai (NŽA nr. 7)
Poezija tarmiškai – retas reiškinys, tačiau intriguojantis, o kalbantiems bendrine kalba tarmiški tekstai skamba net egzotiškai. Utenoje gimusios ir gyvenančios poetės bei vertėjos Reginos Katinaitės-Lumpickienės aukštaičių uteniškių tarme parašyti eilėraščiai sugulė...
Ramutė Dragenytė. Net jeigu (NŽA nr. 7)
Kęstutis Navakas priklauso tai poetų mohikanų kartai, kurie užsidarę savo intelektualiniame urve rašytojo amatą regi kaip gyvenimo pozą, būdą ir stilių, darbą ir poilsį. Jų kūryba gimsta arba „iš širdies“ (dvasios emocinių įtampų), arba racionaliai meistriškai...
Mantas Toločka. Poetizmų kapinaitės (NŽA nr. 7)
Gintaras Bleizgys (g. 1975) – vardas, dažnai sušmėžuojantis lietuvių literatūros pasaulyje. Knyga Xeranthemum – devintasis poeto eilėraščių rinkinys, o, skaičiuojant kitus autorinius leidinius, tai jau dvyliktoji Bleizgio knyga. Tokiais skaičiais nenusiviltų bet...
Aistė Kučinskienė. Apie poeziją, nepoeziją ir teksto malonumą, arba Prokrastinacijos pagrindai (NŽA nr. 7)
Kadangi turiu rašyti mokslinį tekstą, paaukoti jam dienas ir naktis, užuot ėmusis planingo darbo, suku galvą dėl visokių mažareikšmių reikalų, pavyzdžiui, makaronų virimo laiko, (ne)būties prasmės ir poezijos. Pastarosios keliami klausimai staiga ėmė rodytis...
Giedrius Tamaševičius. Kodėl popiežius Pranciškus kartais tyli? (NŽA nr. 7)
2018 metus popiežiaus Pranciškaus pontifikato istorijoje, ko gero, labiausiai paženklino nepilnamečių išnaudojimo Bažnyčioje skandalai. Kunigų padaryti nusikaltimai ir kai kurių vyskupų pastangos juos dangstyti metų pradžioje užtemdė popiežiaus kelionę į Peru ir Čilę....
Apie žmogišką būklę: Nuo neišgydomo kvailumo iki gebėjimo atleisti tai, kas neatleistina. Filosofą Nicolasą de Warreną kalbina Aistė Noreikaitė (NŽA nr. 7)
Esame pripratę, kad filosofai klaustų, kas yra tiesa? išmintis? žinojimas? Tačiau jūs klausiate kitaip: kas yra kvailumas? Tai, kas filosofiniuose tyrinėjimuose būdavo tik numanoma, jums tampa pagrindine problema ir tyrimo objektu. Kodėl? Taip, kai tradiciškai...
Giedrė Polkaitė. Kitos epochos kūrinys (NŽA nr. 7)
Šią vasarą knygynų lentynas galų gale (apie šį posakį – vėliau) papildė Žiedūnės Zaveckienės monografija Jaunimas istorijos skersvėjuose: Lietuvos jaunimo spauda 1918–1940 metais. Monografijos pavadinime trys dėmenys – jaunimas, istorija, spauda, – tad iš pirmo...
Ramūnas Labanauskas. Lietuvos švietimas tautininkų ir katalikų varžybose (NŽA nr. 7)
Istorikas Dangiras Mačiulis yra gerai žinomas tautininkų režimo vykdytos masių indoktrinacijos, jų nacionalizmo, kultūros politikos, kolektyvinės lietuvių atminties vaizdinių tarpukario Lietuvoje tyrimais. Knygoje Tautinė mokykla: Žvilgsnis į tautininkų švietimo...
Džiugas Misevičius. Plėsti europietiškos tapatybės ribas (NŽA nr. 7)
Diskusijos apie Europos ateitį ir Lietuvos vaidmenį joje niekad nesibaigia, o tai savaime reiškia, kad abiejų subjektų likimai yra persipynę ir dabar sunkiai atsiejami. Vienas pagrindinių klausimų, kuriuos dažniausiai kelia tautiniai apokalipsės raiteliai, – koks bus...
Kodėl rūpintojėlis slepiasi už vyčio? Justiną Dementavičių kalbina Antanas Terleckas (NŽA nr. 7)
„Intelektualinė istorija iki šiol yra istorijos mokslo paraštėse“, – monografijos apie modernėjančią Lietuvos politinę mintį įvade konstatavo Justinas Dementavičius ir ėmėsi traukti idėjų istoriją iš paraščių – į tekstą. Po pirmosios studijos Tarp ūkininko ir...
Manfredas Žvirgždas. Baltistų agora Estijoje (NŽA nr. 7)
Rudenėjantis Tartu miestas Estijoje spalio 18–20 d. tapo svarbia susitikimo vieta globalėjančiai lituanistų bendruomenei: čia susirinko Europos humanitarinių institucijų, kuriose mokoma lietuvių kalbos ir kultūros pagrindų, dėstytojai ir studentai, taip pat Lietuvos...
Ina Ėmužienė. Apie gyvus archyvo palytėjimus (NŽA nr. 7)
Rugsėjo 7 – lapkričio 8 d. Kaune veikė paroda Vytautas Landsbergis-Žemkalnis. Architekto archyvas (kuratorė Marija Drėmaitė), skirta šio architekto archyvui, gyvenimui ir veiklai. Ji eksponuota išskirtinėje vietoje, kurią galime vadinti atskiru eksponatu, –...
Antanas Terleckas. Po Valentino Gustainio mintis besikapstant (NŽA nr. 7)
Lietuviams nesiseka rašyti biografijų. Nerijaus Šepečio teigimu, istorikų bandymai rekonstruoti žmogaus gyvenimą moksliškai dažniausiai virsta herojaus parodija arba negyvu dokumentiniu pasakojimu, tinkamu tik saugoti muziejuje1. Prie to prisideda ir sustabarėjęs...
Eleonora Buožytė. Kaip atvaizduoti (ne)matoma? Vaizdas ankstyvuosiuose jėzuitų spaudiniuose (NŽA nr. 7)
Lietuvos kultūrinėje spaudoje jau ne kartą pasirodė raginimų į istorinės dailėtyros akiratį plačiau ir įvairiapusiškiau įtraukti diskursą apie atvaizdą1, – tokie tyrimai įgalintų geriau suvokti Vakarų Europos ir tinkamiau įvertinti LDK dailės paradigmą2. Jėzuitiškąją...
Viktorija Šeina. Priešas, svetimkūnis, kenkėjas: Lenko vaizdinys tarpukario lietuvių literatūroje (NŽA nr. 7)
Lenkiškumas tarpukario Lietuvos Respublikoje buvo jautri, nuolat (re)aktualizuojama tema, kurios problemiškumą atspindi literatūrinis lenko paveikslas – sudėtingas vaizdinių kompleksas, nulemtas specifinių istorinių, socialinių ir politinių aplinkybių, taip pat...
Norbertas Černiauskas. Ydingas principas (NŽA nr. 6)
Atkurtos Lietuvos šimtmečiui paminėti skirti renginiai šių metų vasario 16-ąją pasiekė piką ir įvairiais turiniais bei formomis nusirito per visą Lietuvą. Minėjimai, akcijos, eisenos ir žygiai, albumai ir mokslinės monografijos, ekspozicijos, mokykliniai projektai ar...
Dimitris Dimitriadis. Homeriada II. Itakė (NŽA nr. 6)
Iš naujosios graikų kalbos vertė Elžbieta Banytė Laukiau jo ir sugrįžo Kelionė atgal Visi jo laukė bet jis sugrįžo dėl manęs Odisėjas Tik dėl manęs Saulės nusvilintas jūros apdaužytas prisikentėjęs susisielojęs vienas medžiojamas išsekęs skaudamas...
Julius Sasnauskas. Mano tėviškė – ne mėlyno Nemuno vingis (NŽA nr. 6)
Įsispitrinęs tyrinėju kompiuteryje aukciono siūlomą nuotrauką. Tai kadras iš Romualdo Požerskio Vilniaus senamiesčio vaizdų. Skrybėlėtas vyriškis, turbūt jau pagyvenęs, nugara į objektyvą žirglioja žemyn šaligatviu, pasiramsčiuodamas lazdele. Jis neišstatęs savęs...
Akvilė Rėklaitytė. Nors vieną gyva žodelį (NŽA nr. 6)
Žinia apie naują Marcelijaus Martinaičio knygą suintrigavo. Dar nespėjom dorai permąstyti prieš keletą mėnesių išleistų poeto užrašų (Marcelijus Martinaitis, Viskas taip ir liks: 1988–2013 metų užrašai, sudarė Valentinas Sventickas, Vilnius: Lietuvos rašytojų...
Vėl galėtų išmušti Herberto valanda. Andrzejų Franaszeką kalbina Sabina Kubekė (NŽA nr. 6)
2018-ieji Lenkijoje paskelbti Zbigniewo Herberto (1924–1998) metais. Nors ten Herberto kūryba savo svarba prilyginama Czesławo Miłoszo palikimui, Lietuvoje apie Herbertą dar žinome nedaug, iki šiol į lietuvių kalbą turime išverstą vos vieną Herberto poezijos rinktinę...
Lina Buividavičiūtė. Liudyti daikto savyje trapumą (NŽA nr. 6)
Lietuvos rašytojų sąjungos organizuojamą „Pirmosios knygos“ konkursą laikau svarbiu reiškiniu mūsų kultūrinėje erdvėje. Tai puiki proga debiutuoti jauniems autoriams, taip pat tai ir savotiškas kūrėjo pasitikrinimas. Žinia, kad tenka „įveikti“ nemenką atranką ir,...
Agnė Bernotaitė. Nepažintas artimas: Antono Hanseno Tammsaares Tiesos ir teisingumo vertimus pasitinkant (NŽA nr. 6)
Iš ne vieno – ir esto, ir estofilo – esu girdėjusi frazę: „Perskaičius Tammsaarę, atsiveria supratimas, kas ta Estija“. Ši frazė, ko gero, nusako ne tik rašytojo Antono Hanseno Tammsaares (1878–1940) kūrybos esmę, bet ir paties autoriaus išskirtinę vietą estų...
Antanas Terleckas. Kaip apversti epochą? (NŽA nr. 6)
Biografijos žanras – vienas seniausių ir populiariausių istorijos rašymo būdų. Tiesa, nors Lietuvoje biografijos ir rašomos dažnai, tačiau gerų pavyzdžių turime nedaug. Viena dažniausių bėdų, su kuria susiduria istorikai, yra išankstinis žinojimas, kokį žmogaus...
Filosofijos verta kasdienybė. Nerijų Milerių kalbina Kristina Tamelytė (NŽA nr. 6)
Dar prieš Kristui gimstant, Pompėjos mieste esančių namų grindyse buvo sudėta mozaika, vaizduojanti mūšį tarp Aleksandro Didžiojo ir persų valdovo Darijaus III. Regis, ši mozaika – tik dar senesnio paveikslėlio kopija. Jame plaikstosi ginklai, spindi šarvai, miršta...
Viktorija Šeina. Sambūris apie sambūrius (NŽA nr. 6)
Rugpjūčio pradžioje tryliktą kartą į kasmetinę Literatūros salų akademinę stovyklą būrėsi įvairių Lietuvos aukštųjų mokyklų ir mokslo institucijų literatai. Pati šiame renginyje dalyvavau ketvirtą kartą ir kaip pagrindinį motyvą čia vėl keliauti įvardinčiau išskirtinę...
Giedrė Polkaitė. Daiktai ir jų įstabiosios istorijos (NŽA nr. 6)
Sekmadienio popietę žingsniuodama saulės įkaitintu šaligatviu Nacionalinės dailės galerijos link džiaugiausi, kad netrukus galėsiu ramiai paslampinėti po parodą, kol visi nuo karščio gelbėjasi pajūriuose ar užmiesčio sodybose. Tačiau priartėjusi prie parodos Daiktų...
Austėja Mikuckytė-Mateikienė. Pamatyti nematomą (NŽA nr. 6)
Liepos 12 – rugsėjo 16 d. Vytauto Kasiulio dailės muziejuje rodyta paroda (Ne)matomas Vilnius: tarpukario dailės ir architektūros pavidalai. Ekspoziciją sudarė daugiau nei šimtas eksponatų iš įvairių Vilniaus muziejų, bibliotekų ir archyvų rinkinių. Tai – viena iš...
Roma Bončkutė. Gimęs kartu su vienybe lietuvninkų: Kleopo Jurgelionio 55-osioms mirties metinėms (NŽA nr. 6)
Kalėdų Kaukė – poetas Kleopas Jurgelionis – savo dalykiškuose ir kurtuaziniuose angliškuose laiškuose Valerijai Tysliavienei rašo: Which means that I was born when Vienybe was born, not when you were born1. Nors ir gimęs kartu su laikraščiu Wienibē Lietuwninku...
Mykolas Keraitis. O laikai, o televizijos (NŽA nr. 6)
2016 m. vasarą internetai ėmė ūžti apie naują, tuos pačius internetus sudrebinsiantį Andriaus Tapino projektą – Laisvės TV. Atlaikiusi pirmus du sezonus, populiarumo nestokojanti televizija pradeda ir trečią. Rugpjūčio paskutinį savaitgalį praūžus ir trečiajam Laisvės...
Eglė Juocevičiūtė. Estetika, politika, normalumas ir viltis: kelionės po Ukrainą įspūdžiai (NŽA nr. 6)
Rugpjūčio 9 d. Vilniaus Reformatų skvere vyko Re-formatų festivalis, skirtas atkreipti platesnės visuomenės dėmesį į specialistų kaip nekompetentingą vertinamą savivaldybės įmonės „Vilniaus planas“ parengtą skvero atnaujinimo projektą, į bendrą miesto viešųjų erdvių...
Živilė Pabijutaitė. Saliamonas ibn Gabirolis ir jo Fons vitae (NŽA nr. 5)
Živilė Pabijutaitė (g. 1992) – Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto doktorantė, tyrinėjanti Aristotelio ir Viduramžių metafiziką, tradicinę ir neklasikinę logiką. Tekstas iš ciklo „Žydiškieji svarstymai“, įgyvendinančio projektą „Kaip būti po Holokausto?...
Dimitris Dimitriadis. Homeriada I. Odisėjas (NŽA nr. 5)
Iš naujosios graikų kalbos vertė Elžbieta Banytė Esu Itakė Esu Odisėjas Nesu Itakė Esu Itakė ir Odisėjas Nesu Odisėjas Esu Itakė Praradusi Odisėją Esu Odisėjas Praradęs Itakę Nesu Odisėjas Esu Itakė Odisėjas Itakė Odisėjas Ji mane nužudė Itakė Aš jį...
Laimonas Kinčius. Iliuzijos grožis arba grožio iliuzija (NŽA nr. 5)
Vieną skaisčią 1964 m. birželio popietę Jakobas Flyderis pasikėsina nužudyti savo žmoną. Ne, jis nenori atsikratyti žmonos, nerezga jokio klastingo plano, o veikia apimtas afekto, kaip vėliau paliudija jo žentas, kuris tuo metu stovėjo šalia jo. Puiki pradžia...
Jurgita Žana Raškevičiūtė. Koks jis, tas mažas romanas? (NŽA nr. 5)
Lauros Sintijos Černiauskaitės romano Šulinys veiksmas prasideda šeštame XX a. dešimtmetyje nedideliame Žemaitijos kaimelyje Tolimuose. Nors knygos pradžia ir pagrindinis įvykis (vaikžudystė) nukeliami daugiau kaip pusšimčiu metų atgal, jie atliepia nesenus mūsų...
Manfredas Žvirgždas. Būties nuskaidrėjimai (NŽA nr. 5)
Didžiųjų maištininkų kūrybos vertimais, šmaikščiomis knygų apžvalgomis ir plačiais socialinio tinklo ryšiais garsėjančio Mariaus Buroko ketvirtasis eilėraščių rinkinys Švaraus buvimo jau savo pavadinimu rodo, kad tarsi pradedama nuo balto popieriaus lapo, pasiekiama...
Mariusz Antonowicz. Estiško Eldorado mitas ir viena politikos mokslų konferencija (NŽA nr. 5)
Praėjusių metų pabaigoje ir šių metų pradžioje tarp Vilniaus Universiteto (VU) humanitarų ir socialinių mokslininkų nuskambėjo VU Orientalistikos Centro Konfucijaus Instituto Audriaus Beinoriaus istorija. Bent jau kaip buvo pranešta žiniasklaidoje, jis, neapsikentęs...
Silvija Stankevičiūtė. Nesibaigiantis Greimo šimtmetis (NŽA nr. 5)
Liepos 5–8 d. Druskininkuose į Baltų lankų studijų savaitę intensyviam keturių dienų pranešimų ciklui susibūrė humanitarinių ir socialinių mokslų atstovai – studentai, doktorantai, dėstytojai, mokslininkai iš įvairių Lietuvos aukštųjų mokyklų ir mokslo įstaigų....
Kristina Sabaliauskaitė. Nepatogioji LDK: atminties ir užmaršties karai (NŽA nr. 5)
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikotarpis po Liublino unijos statistinio lietuvio sąmonėje – prieštaringas. Paradoksalu, kad kultūriškai iš jo išaugę, patys dažnai nė nežinodami vartojantys šios epochos kūrinius ir konstruktus, dar neseniai jį vertinome kaip ne...
Rusiją sulaikysime tik strategine kantrybe. Jamesą Sherrą kalbina Teodoras Žukas (NŽA nr. 5)
Ukrainai sekasi blogiau nei tikėjosi Vakarai, tačiau žymiai geriau nei tikėjosi Rusija. Turkijos atsigręžimas į Rusiją yra tiesioginė neryžtingos buvusio JAV prezidento Baracko Obamos užsienio politikos pasekmė. Šiandien Rusija Vakarams yra pagrindinis, tačiau...
Ruslanas Baranovas. Demokratija, autoimuninės ligos ir sprendimas: Jacques Derrida politinė filosofija (NŽA nr. 4)
Tai, kas vyksta su demokratija, niekaip nepaliauja drumsti mūsų ramybės. Antai visai neseniai Lietuvoje sužinojime apie kelių verslo grupių didžiulio masto ilgalaikes pastangas pažeisti mūsų demokratinę sistemą. Tai mums atskleidė beveik dešimt metų trukęs tyrimas,...
Lina Buividavičiūtė. (Ne)išbrendantieji (NŽA nr. 4)
Valdo Papievio pristatinėti nereikia nei jums, nei sau pačiai – rašiau recenzijas jo dviems kūriniams: romanui Odilė, arba Oro uosto vienatvė (2015) ir pernykščiams apsakymams Žiebtuvėliai anarchistai. Būsiu neoriginali – labiausiai autoriaus kūriniuose mane žavėjo...
Ramutė Dragenytė. Gražūs ir baisūs (NŽA nr. 4)
Daiva Čepauskaitė, 2005-ųjų Poezijos pavasario laureatė, praėjus keliolikai metų po paskutinės eilėraščių knygos (2004) išleido pirmąjį eilėraščių rinkinį vaikams Baisiai gražūs eilėraščiai (2017). Šis poetės ir dramaturgės kūrybinis gestas neliko nepastebėtas – knyga...
Jūratė Čerškutė. Sigito Parulskio (ne)laisvojo rašymo pratimas (NŽA nr. 4)
Apžvalga. Naujausia Sigito Parulskio knyga Amžinybė manęs nejaudina – šeštasis autoriaus ne romanas ir dvyliktoji prozos knyga, išsiskirianti savo žanriniu neapibrėžtumu ir hibridiškumu, keistu ambivalentiškumu – viena vertus, tai marga ir skirtingų tekstų kupina...
Filosofija prasideda nuo susitikimo su mokytoju. Jeaną Paulį Monginą kalbina Laurynas Peluritis (NŽA nr. 4)
Tarp Lietuvos ir Prancūzijos yra nemenki skirtumai filosofijos lauke: turime labai skirtingas filosofijos tradicijas, skirtingai studijuojame filosofiją. Jeigu Lietuvoje apskritai susiduriama su filosofija, tai dažniausiai nutinka tik atėjus į universitetą, o štai...
Manfredas Žvirgždas. Dvasininio penicilino dozė (NŽA nr. 4)
Informacinio potvynio ir pasąmonę atakuojančių suklastotų naujienų eroje pats popierinis laikraštis ne vienam dvelkia archyvų pelėsiais ir kerpėmis, tad galime suabejoti, ar apskritai prasminga sklaidyti pusės šimtmečio senumo publicistiką. Neskubėkime skeptiškai...
Laima Laučkaitė. Šalies, vardu Vilnius, pilietis (NŽA nr. 4)
Algės Andriulytės monografija Ferdynandas Ruszczycas: Civis Vilnensis sum – ilgai dailės istorikų laukta knyga apie vieną žymiausių XX a. pirmos pusės Vilniaus kūrėjų, dailininką, intelektualą, visuomenės veikėją. Autorė paskelbė nemažai mokslinių straipsnių jo...
Aušra Vasiliauskienė. Apie ką susimąstęs Kristus (NŽA nr. 4)
Žodis rūpintojėlis kiekvieno atmintyje siejasi su gerai pažįstamu vaizdiniu – susimąsčiusio ar liūdno, viena ranka prilaikančio palinkusią galvą, sėdinčio Kristaus figūra. Turbūt retas susimąsto apie tai, kad šis terminas atsirado ir įsitvirtino tik XX a. trečiame...
Aistė Kučinskienė. Kaip kuriasi literatūros kanonas (NŽA nr. 4)
Literatūros kanono studijos įgauna pagreitį: šis tyrimų laukas pradėtas intensyviai plėtoti XX a. paskutiniais dešimtmečiais ir nepraranda savo aktualumo, nes dar daug neišspręsta ir nesutarta, o juk būtent kanoniškumo klausimai tiesiogiai sieja literatūros tyrėjus ir...
Giedrė Jankevičiūtė. Lietuviškų rūmų epopėja: valstybės rūmai Kaune (NŽA nr. 4)
Dar tik formuojantis nepriklausomos valstybės vizijai, lietuviai, sekdami anuomet regione paplitusiais pavyzdžiais, pradėjo galvoti apie Tautos namų statybą Vilniuje. Namams net nupirktas sklypas ant Tauro kalno šlaitų – viename iš panoraminių miesto taškų. Tačiau...
Kauno modernizmas: ateičiai ar praeičiai? Mariją Drėmaitę, Giedrę Jankevičiūtę ir Vaidą Petrulį kalbina Nerijus Šepetys (NŽA nr. 4)
2018 m. vasario 14 d. Nacionalinėje dailės galerijoje Vilniuje buvo atidaryta maža, tačiau didelio publikos dėmesio sulaukusi paroda „Optimizmo architektūra: Kauno fenomenas 1918–1940 m.“ Vilniuje surengta paroda buvo premjera prieš jos kelionę aplink Europą. Kovą...
Evangelija pagal Mariją (NŽA nr. 4)
Evangelija pagal Mariją yra ankstyva apokrifinė evangelija, datuojama II amžiaus viduriu, priskiriama gnostinės krikščionybės srovei. Ši eretiška krikščionybės atšaka, dar vadinama gnosticizmu, stipriai skyrėsi nuo besiformuojančios Bažnyčios išpažįstamo tikėjimo....
Mantas Toločka. Eilės (NŽA nr. 4)
kai bučiuoji mane prasižiok lyg kalbėtum nes sudilo visi pinigai štai tyla ir todėl žolėje guli du trafaretai vietoj mūsų kurių žolėje nebėra ir todėl šitas amžius praslinks lyg šešėlis deklaruodamas turtą išvengęs skolų nenorom pasirašęs kur reikia bet vėlgi kas iš...
Monika Šipelytė. Laiškas redaktoriui: pačios geriausios kartos manifestas (NŽA nr. 4)
Mielas Redaktoriau, ilgai lauktam pavasariui išsprogus, kai ėmėme skųstis, kad per karšta, norėčiau Tau papasakoti apie mintis, kilusias šiek tiek anksčiau – lėktuvuose per Atlantą ir šioje šalčio žemėje, kai prisikėlimu dar net nekvepėjo. Seniai norėjau parašyti ką...
Sruoga su varlyte ir be jos. Neringą Markevičienę kalbina Mantas Tamošaitis (NŽA nr. 3)
Šiais metais viešai prieinamu tapo nuo 2016 m. kuriamas Balio Sruogos elektroninis laiškų archyvas (SELA), pasiekiamas adresuwww.sruoga.flf.vu.lt. Skaitytojai, dešimtmetį laukę pasirodant naujų išspausdintų Sruogos tekstų, jau gali susipažinti su iki šiol...
Pastanga grąžinti epochą: Silva rerum kaip kultūros reiškinys (NŽA nr. 3)
Gūdūs 2008-ieji. Na, gal ne tokie ir gūdūs, bet jau dešimtmečiu pasenę. Pasirodo pirmasis Kristinos Sabaliauskaitės Silva rerum tomas. Lietuva jau ketverius metus yra Europos Sąjungos ir NATO narė, o prezidentas Valdas Adamkus baiginėja savo antrąją kadenciją. Šio...
Dešimtmečio POP ginčas (NŽA nr. 3)
Štai sulaukėme gero populiariosios literatūros teksto, kurio kritikai vis pasigesdavo, sakydami, kad „popsas“ lietuvių literatūroje vis dar tebėra keiksmažodis, nors galėtų būti tiesiog žanro įvardijimas, nusakantis kalbėjimo būdą, temą ir auditoriją, o taip esą...
TARSI ANTI-ANTIGONĖ. Kristiną Sabaliauskaitę kalbina Tomas Vaiseta (NŽA nr. 3)
Prieš šių metų balandžio 10–12 d. vykusią Londono knygų mugę, kur Market Focus programoje dalyvavo trys Baltijos šalys, Lietuvos literatūrinių susitikimų gyvenimas buvo šiek tiek pagyvėjęs. Per vieną iš vakarienių, kurioje lietuvių rašytojai susitiko su britų...
Antanas Terleckas. Kas naujo istoriniame kine? (NŽA nr. 3)
Profesorius Alfredas Bumblauskas studentams vis primena savo teoriją, kaip derėtų gelbėti Lietuvos futbolą. Tereikia jį uždrausti ir tokiu būdu priversti persikelti į pogrindį, o pogrindis Lietuvoje visuomet klesti. Toks Bumblausko sąmojis kartais priverčia...
Simona Merkinaitė. Kaip mąstyti apie istoriją moderniame pasaulyje? Leo Straussas ir Karlas Löwithas apie istorijos prasmę ir pavojus (NŽA nr. 3)
XX a. tironijos veikė atsispirdamos nuo istorinio determinizmo prielaidos. Jos tikėjo(si), kad, sukonstravus tam tikras aplinkybes, pavyzdžiui, nebaudžiamumą, nusikaltimus bus įmanoma vykdyti masiškai, eilinių žmonių rankomis. Tą patvirtina ir tokiuose nusikaltimuose,...
Elena Baliutytė. Tarybų Lietuvos kaimas iš arti (NŽA nr. 3)
Vytauto Toleikio Pasakojimai prabudus – neįprasta atsiminimų knyga. Dėl ko neįprasta? Pirmiausia, dėl paties objekto. Iki šiol memuaristikoje, prasimušusioje į profesionaliosios literatūros lygmenį, dominuoja išskirtinės, likiminės patirtys (pavyzdžiui, tremties,...
Virginija Cibarauskė. Gilūs ir paviršutiniški įkvėpimai (NŽA nr. 3)
Naujausioji Aido Marčėno poezijos knyga – 190 puslapių, pabaigoje pridėta net abėcėlinė tekstų rodyklė – primena ne rinkinį, o rinktinę. Nepaisant solidžios apimties ir gražių viršelių, Dirbtinis kvėpavimas tarsi pranyko poezijos knygų sraute: nepateko nei į...
Rasa Vasinauskaitė. Apie tarpukario Lietuvos žydų teatrą (NŽA nr. 3)
Praėjusių metų pabaigoje pasirodė Vytauto Didžiojo universiteto docentės, teatrologės, vadybininkės ir režisierės Inos Pukelytės monografija Žydų teatras tarpukario Lietuvoje. Mokslininkės tyrimą lydėjo ir savaip papildė jos statytas spektaklis Shalom, Bellissima!...
Arūnas Streikus. Dvasininkų dienoraščiai ne vien apie dvasinius dalykus (NŽA nr. 3)
Lietuvos valstybingumo šimtmečio išvakarėse Lietuvos istorijos instituto mokslininkai visiems besidomintiems pirmosios respublikos politinio, socialinio, kultūrinio ir ekonominio gyvenimo kasdienybe padovanojo ne vieną vertingą dovaną. Tarp jų ir dvi solidžios...
Laura Laurušaitė. Konferencija mieste, kuriame užgimsta vėjas (NŽA nr. 3)
Pastarojo meto mokslo politikos tendencijos ir pakilios mokslinės diskusijos šimtmečiui skirtose mokslinėse konferencijose – du gerokai konfliktuojantys naratyvai. Lietuvoje netyla aistros dėl neseniai sustambintų universitetų ir ketinimų sujungti keturis mokslo...
Vorobjovo užburti. Giedrę Jankevičiūtė kalbina Vytautas Ališauskas (NŽA nr. 3)
Jeigu atskirus žmones galėtume vadinti jungtimis, tai dailės kritikas ir istorikas Mikalojus Vorobjovas (1903–1954) tikrai būtų viena iš jų – intelektualinė jungtis tarp tarpukario Lietuvos ir Vakarų pasaulio. Žinios apie vieną talentingiausių to meto intelektualų...
Vytautas Ališauskas. In memoriam Petrui Kimbriui (1948–2018) (NŽA nr. 3)
Kai reikia rašyti apie žmogų, iškeliavusį į Amžinybę – tokį žmogų, su kuriuo daug metų bendrauta, dirbta, netgi svajota ir pramogauta, – nieko nėra sunkesnio, kaip įtikinti save, kad jo gyvenimas pavirto užbaigta istorija. Bandydamas jį prisiminti, susigriebi mąstąs...
Aistė Kisarauskaitė. Kai tiesė yra labirintas (NŽA nr. 3)
Jei yra Ariadnės siūlas – raudona virvelė, kuria aprišta nauja Dainiaus Liškevičiaus knyga Labyrinthus, – tai yra ir labirintas. Nežinau, ar ten tebegyvena Minotauras, hibridinė būtybė, sudaryta iš žmogaus ir jaučio. Praėjus kiek laiko vaizdai nusitrina, pirminis...
Tomas Daugirdas. Europa ant slenksčio (NŽA nr. 3)
2030-ieji, didžiosios Europos šalys (Prancūzija, Italija, Ispanija), į valdžią atėjus nacionalistinėms antieuropinėms partijoms, išmaitintoms nepasitenkinimo imigracija, jau surengusios plačius piliečių referendumus, kuriuose nuspręsta išeiti iš Europos Sąjungos....
Antanas Terleckas. Ar kalbėjimas apie humanitarinius mokslus turi ateitį? (NŽA nr. 2)
Nori nenori, bet kartais esi priverstas nukelti kepurę prieš senovės pasaulio žmones ir jų išmintį. Atrodo, kad jie, tikėdami, jog viskas šiame pasaulyje kartojasi cikliškai, buvo teisūs. Karai, herojai, niekšai, didieji įvykiai, mažieji įvykiai, žiemos olimpiada,...
Giedrė Polkaitė. Mes be Kauno nenurimsim (NŽA nr. 2)
sudarė Marija Drėmaitė, tekstų autoriai Giedrė Jankevičiūtė, Marija Drėmaitė, Vaidas Petrulis, Vilma Akmenytė-Ruzgienė, Norbertas Černiauskas, Paulius Tautvydas Laurinaitis, Arvydas Pakštalis, Viltė Migonytė-Petrulienė, Vilnius: Lapas, 2018, 299 p., 700 egz....
Monika Šipelytė. Susivienijimas lietuvių Amerikoje: Šimtmečio istorija JAV (NŽA nr. 2)
Niujorko lietuvių gyvenimas, išsitęsęs daugiau nei šimtmetį, yra tema, kurią norėčiau pasvarstyti šiame tekste. Kaip ir istoriko santykį su dabartimi ir joje gyvenančiais žmonėmis, kuriuos vilioja praeities tyrimai, norint suvokti savo ir tautos istoriją. Taigi...
Odisėjas Elitis. Monograma (NŽA nr. 2)
Raudosiu visada – ar girdi? – dėl tavęs, vienas, Rojuje I Kitur pasuks delno Linijas Lemtis it raktininkas Akimirkai net laikas nesipriešins Kaip kitaip, kai žmonės vienas kitą myli Dangus pažvelgs į mūsų vidų Ir pasaulį sukrės nekaltumas Su juodu mirties atšiaurumu....
Simas Čelutka. Aktualusis Spinoza (NŽA nr. 2)
Barucho Spinozos Teologinio-politinio traktato (toliau – Traktato) lietuviško vertimo pasirodymas yra svarbus įvykis Lietuvos filosofijos padangėje. Ne vien todėl, kad vis dar gėdingai stokojame filosofijos klasikos vertimų, tad neišvengiamai džiaugiamės kiekvienu...
Aistė Noreikaitė. Moralės objektyvumas reliatyvistiniame pasaulyje? Thomaso Nagelio ir Ronaldo Dworkino filosofinė ištikimybė tikrovės įvairovei (NŽA nr. 2)
Staiga iš ligoninės durų iššoko velnias. Faktas. Tikras velnias, nors visiškai į modernišką žmogų panašus, su balta prijuoste per visą pilvą. Pamatęs šliaužiančius numirėlius, pragariškai, kaip vieni velniai temoka, nusikeikė. Pagaudamas už kojų, veikiai jisai sutampė...
Jurgis Kraujalis. Nuobodokas malonumas (NŽA nr. 2)
Marius Povilas Elijas Martynenko – atpažįstama figūra literatūros lauke. Įvairūs jo tekstai jau kurį laiką cirkuliuoja kultūrinėje periodikoje, autoriaus puslapis Facebooke turi kelis tūkstančius like‘ų. Taip pat autorius šiuo metu yra viena ryškiausių Lietuvos slam...
Virginija Cibarauskė. Netipiškai tipiški vaidmenys (NŽA nr. 2)
Dainiaus Dirgėlos poezijos rinkinys VAID|MENŲ knyga 2017 m. poezijos knygų kontekste vienas konceptualiausių: nepaisant to, kad net kelis kartus perskaičiusi taip ir nesupratau, kokią funkciją atlieka didžiųjų ir mažųjų raidžių žaismas knygos pavadinime, tiek...
Donata Mitaitė. Demonų valdžioje (NŽA nr. 2)
Neilga estų knygų lentyna pasipildė Danutės Sirijos Giraitės išversta ir leidyklos Homo liber išleista Ilmaro Taskos knyga Pobeda 1946. Tai debiutinis 1953 m. tremtyje gimusio rašytojo, žinomo estų režisieriaus, scenaristo ir prodiuserio romanas. Estų literatūros...
Daina Valentinavičienė. Winstonas Churchillis Lietuvoje (NŽA nr. 2)
Winstonas Churchillis – tai žmogus, pakėlęs Britaniją į kovą prieš Hitlerį ir ją laimėjęs. Žmogus, kuris aiškiai suvokė tragišką karo baigties ironiją, kai nugalėtą blogį pakeitė kitas, kuris po karo jau būdamas itin garbaus amžiaus antrą kartą grįžo į britų politikos...
Sonata Šulcė. Supaprastintas rašytojas (NŽA nr. 2)
Knygos Mes esam Šiaurės krašto...: Poetui Eugenijui Matuzevičiui (1917–1994) – 100 metų autorius Mindaugas Tamošaitis gerai žinomas kaip mokyklinių istorijos vadovėlių ir daugelio kitų istorinių leidinių autorius bei sudarytojas. Nemaža dalis jo tyrimų susijusi su...
Antanas Petrilionis. Viduramžių detektyvas: kaip žuvo kunigaikštis Karigaila? 1390 m. rugsėjo įvykiai ir jų atmintis (NŽA nr. 2)
Pasaulį užkariavęs serialas Sostų karai supažindino žiūrovus su žiauriu ir intrigų pilnu Viduramžių pasauliu. Nors tai yra fantastikos pripildytas serialas, jo autorius George‘as Martinas tvirtino, kad įkvėpimo sėmėsi ir iš Viduramžių istorijos (Šimtamečio karo,...
Mažų staigmenų pasitaiko. Laurą Petrauskaitę kalbina Živilė Miežytė (NŽA nr. 2)
Su meno istorike Laura Petrauskaite kalbamės vienoje iš Montevidėjaus kavinių, o mūsų pokalbį kartais pertraukia kumbijos ritmai. Tikriausiai taip ir turi būti, kai dvi vilnietės, susipažinusios Urugvajaus sostinėje, kalbasi apie lietuvius, praėjusio amžiaus trečiame...
Akvilė Naudžiūnienė. Atgal į ateitį: ateities sindromas istorijoje (NŽA nr. 2)
Sveiki atvykę į ateitį, kurioje parodų kuratores keičia įrašai per garsiakalbį, istorinis pasakojimas tampa (tautinės hipnozės?) seansu, o vizijos kaip tikrame programavimo aistruolių1 pasaulyje – užkoduotos. Tokį novatorišką šuolį pirmyn į moderniausių technologijų...
Laurynas Keturakis. Kaip JAV keitė Europos ir Lietuvos likimą: Woodrow Wilsono politikos reikšmė ir kritika (NŽA nr. 2)
Woodrow Wilsonas (1856–1924) yra vienas labiausiai XX amžiaus raidą lėmusių ir prieštaringiausiai vertinamų moderniųjų laikų JAV prezidentų. Dabartinio JAV piliečio akimis dvidešimt aštuntas Amerikos prezidentas, valdęs 1913–1921 m. ir įtraukęs valstybę į Pirmąjį...
Dalius Jonkus. Pliuralaus kolektyvumo galimybės (NŽA nr. 1)
Leidykla Jonas ir Jokūbas šiandieniniame pragmatiniame pasaulyje yra žavi išimtis. Ji leidžia filosofinę literatūrą, kuri akivaizdžiai negali turėti komercinio pasisekimo. Linkėdamas šiems leidėjams sėkmės noriu pasidžiaugti naujai išleistu iš Lietuvos kilusio...
Dalia Vasiliūnienė. Antakalnio Jėzus ir kiti… (NŽA nr. 1)
Ankstyvą žiemos rytą gausiai sningant užsukau į Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčią Antakalnyje. Vyko ankstyvos Mišios, lempų šviesa ir giesmės kėlė aukštyn baltais ornamentais ir skulptūromis aplipusius skliautus, o šoninio presbiterijos altoriaus nišoje tarsi...
Aušra Vasiliauskienė. Lukiškių Dievo Motinos stebuklai (NŽA nr. 1)
Naujoji dailėtyrininkės Tojanos Račiūnatės knyga yra atvejo studija, skirta visapusiškai atskleisti iš esmės vieną objektą, susidedantį iš dviejų, tarpusavyje glaudžiai susijusių dalių – Lukiškių Dievo Motinos atvaizdo ir ją lydinčios stebuklų knygos Mistinis fontanas...
Roma Bončkutė. Knyga apie pavartotą tiesą (NŽA nr. 1)
Šios recenzijos pavadinimas – perfrazuota Henriko Radausko eilėraščio „Klio, istorijos mūza“ eilutė „O sena prostitutė Klio, / Pardavėja vartotos tiesos“ – skaitytojui tebūna užuomina apie aptariamos knygos autoriaus glaudų ryšį ne tik su istorija, bet ir su didžiąja...
Tomas Petrulis. Eilėraščiai (NŽA nr. 1)
vos vieną aiškumo akimirką mūsų žvilgsniams trumpam susitikus suprato kažkas iš už mudviejų kad tie žvilgsniai ne mes ir ne mūsų o „mūsų“ tai tik tokia išraiška kuri reiškia svarbumą tarpusavio kai mus jungia kokia nors detalė tarytum koks temos jungtukas kurs...
Viktoras Bachmetjevas. Emmanuelio Levino mąstymas ir trys jo kontekstai (NŽA nr. 1)
Nepaisant metaforiško ir itin poetiško rašymo stiliaus, neretai atbaidančio tūlą skaitytoją, Emmanuelio Levino (1906–1995) etinės pažiūros yra ganėtinai paprastos ir, galėtume sakyti, nemaža dalimi netgi neoriginalios. Jas, jo paties teigimu, galima suvesti į vieną...
Lina Buividavičiūtė. Profaniška Šventybė (NŽA nr. 1)
Triukšmo gyvatė. Galvoju apie knygos pavadinimą. Ir iš karto galvon kniosteli biblinis kontekstas. Senas kaip pats pasaulis pirmasis gundymas. Pažinimo geismas. Vaisius, kurio paskanavimas padėjo pamatą mūsų buvimui. Vaisius, kurio paragavę – praregėjome savo tamsai....
Jurgita Žana Raškevičiūtė. Apie pašnekesių trauką pasimuistant (NŽA nr. 1)
Tomo Venclovos ir Ellen Hinsey solidžios apimties pokalbių knyga Nelyginant šiaurė magnetą, į lietuvių kalbą išversta Laimanto Jonušio, – įdomi ir įspūdinga intelektualinė autobiografija, pasakojanti istoriją apie intelektualinę brandą sovietinio režimo sąlygomis,...
Elena Baliutytė. Nesufalsifikuoti tekstai (NŽA nr. 1)
Naujausia Alfonso Andriuškevičiaus knyga – eseistikos rinktinė (su naujais kūriniais) Sufalsifikuoti dienoraščiai, kurioje esanti bibliografinė informacija skelbia, kad tai jau keturioliktoji poeto, eseisto, vertėjo, dailės kritiko knyga. Iš ją pradedančio autoriaus...
Laura Laurušaitė. XX amžiaus latvių istorijos kardiograma (NŽA nr. 1)
Jubiliejinius valstybių šimtmečio metus lietuviai ir latviai pasitinka kamuojami žemos savivertės, susimenkinimo kompleksų. Kaip pabrėžia psichologė Danutė Gailienė, „[k]olektyvinė trauma arba ilgos istorinės represijos sukrečia visuomenės ar jos grupių normalų...
Ramūnas Aušrotas. Marija kine: autonominio naratyvo stoka (NŽA nr. 1)
Be jokios abejonės, Mergelės Marijos personažas protestantiškai Amerikai nėra įdomus. Bet ne mažiau dėl to kaltas pats Mergelės Marijos atvaizdavimo archetipas. Koks jis? Kino terminais kalbant, Mergelė Marija biblinės tematikos filmuose atlieka antro plano vaidmenį:...
Austėja Mikuckytė-Mateikienė. Kęstučio Grigaliūno pokyčių menas (NŽA nr. 1)
Gruodžio 21 d. – sausio 28 d. vyko Kęstučio Grigaliūno kūrybos paroda Tu manai, kad tu manai. Tai – išsamus intensyvios trijų dešimtmečių autoriaus meninės veiklos pristatymas. Vilniaus dailės akademijos parodų salėse „Titanikas“ eksponuoti pokštaujančiai rimti ir...