Henrik Pontoppidan. Erelio Skrydis (NŽA nr. 8)
Henrikas Pontoppidanas (1857–1943) – danų rašytojas, Nobelio literatūros premijos laureatas (1917). 1890 m. pirmą kartą paskelbta novelė „Erelio skrydis“ („Ørneflugt“) yra vienas iš garsiausių rašytojo kūrinių, parašytas kaip atsakas į Hanso Christiano Anderseno...
Lina Buividavičiūtė. Lietuviškasis baronas Miunhauzenas (NŽA nr. 8)
Herkus Kunčius Lietuviškos apybraižos: Istorijų romanas Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla 2018, 255 p., 600 egz. Dizaineris Zigmantas Butautis Kiekvienam kūriniui ieškau rakto, nes jau įsitikinau, kad literatūroje visrakčių nebūna. Rašydama šią recenziją...
Akvilė Rėklaitytė. Gintaro kambario grožybė ir puikybė (NŽA nr. 8)
Giedrė Kazlauskaitė Gintaro kambarys: Eilėraščiai Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla 2018, 112 p., 800 egz. Dailininkė Deimantė Rybakovienė Grožybė. Naujõs Giedrės Kazlauskaitės knygos pirmiausiai suskamba pavadinimas – Gintaro kambarys; sąmojingai – nes...
Austėja Mikuckytė-Mateikienė. Daugiabriaunis Vorobjovo ir jo veiklos portretas (NŽA nr. 8)
Dailės istorikas ir kritikas Mikalojus Vorobjovas (1903–1954) sudarytoja Giedrė Jankevičiūtė t. 1: Portreto eskizas, tekstų autorės Giedrė Jankevičiūtė, Audra Kairienė t. 2: Įžodinto vaizdo meistras, tekstų autorės Giedrė Jankevičiūtė, Severija L. Kubilius, Aistė...
Roma Bončkutė. Simono Daukanto DNR (NŽA nr. 8)
Giedrius Subačius Simono Daukanto Rygos ortografija (1827–1834) Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2018, 472 p., 300 egz. Dailininkė Elona Marija Ložytė Nauja Giedriaus Subačiaus monografija Simono Daukanto Rygos ortografija (1827–1834) – tai knyga apie mūsų...
Vilius Mačkinis. Gyvasis Apšvietos paminklas (NŽA nr. 8)
Mauricijus Pranciškus Karpis Žemaitijos kunigaikštystės pasiuntinio rinktiniai raštai sudarytojas ir vertėjas Dalius Viliūnas serija Lietuvos filosofijos istorija. Paminklai ir tyrinėjimai Vilnius: Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2017, 336 p., 300 egz. Dailininkė...
Kolektyvinė atmintis ir mesianizmas kaip politinės problemos. Jeffrey Andrew Barashą kalbina Laurynas Peluritis (NŽA nr. 8)
Gruodžio 3–4 d. Vilniuje, Europos humanitariniame universitete vyko tarptautinė konferencija The Language of Humanities: Between Word and Image (Humanitarinių mokslų kalba: Tarp žodžio ir vaizdinio), kurioje dalyvavę Lietuvos, Baltarusijos ir kitų užsienio šalių...
Nerija Putinaitė. Europos tapatybė: ar europietiškumas suderinamas su tautiškumu? (NŽA nr. 8)
Europos Sąjungos kritika dažnai nukreipta į administracinį jos veikimo pobūdį: demokratiškumo stoka, centralizacija, biurokratizuoti sprendimai ir pan.1 Kalbant apie ES tapatybę, Lietuvoje neretai paminima, kad europietiškumas silpnina nacionalumą. Kita vertus,...
Norbertas Černiauskas. Neišnešiota Lietuvos gerovė (NŽA nr. 8)
I Lietuvos ir gerovės valstybės keliai nesusikirto, tiesiog prasilenkė laike. Tačiau iki simbolinio susitikimo trūko, atrodytų, visiškai nedaug – vos vienerių metų. Apmaudu, nes tiek Lietuva, tiek išsvajota gerovė viena link kitos tarpukariu kryptingai judėjo du...
LIBERALIZMĄ SLEGIA APŠVIETOS FILOSOFIJOS SILPNYBĖS. Marci Shore kalbina Simona Merkinaitė (NŽA nr. 8)
Marci Shore (g. 1972) dėsto Jeilio universitete idėjų istoriją, tyrinėja marksizmo ir fenomenologijos įtaką literatūrai ir politikai, yra parašiusi knygą apie XX a. lenkų ir Lenkijos žydų rašytojus marksistus (Caviar and Ashes: A Warsaw Generation’s Life and Death in...
Eleonora Buožytė. Laiko pagrobti ir (ne)išlaisvinti: Apie operas Elenos pagrobimas ir Radvila Perkūnas (NŽA nr. 8)
Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio proga scenoje pasirodė dvi operos – Elenos pagrobimas (rež. Claudio Levati) ir Radvila Perkūnas (rež. Kęstutis S. Jakštas). Priešingai nei kiti šimtmečiui skirti istoriniais ar mitologiniais siužetais paremti muzikiniai pastatymai...
Kristina Tamelytė. MO muziejus kaip pareiškimas (NŽA nr. 8)
Spalio 18 d. Vilniuje atsidarė MO muziejus. Atidarymas, apipintas daugybe edukacinių veiklų, performansų, koncertų, rytinių mankštų, susitikimų su kūrėjais, diskusijų įvairiausiomis temomis ir kitokių įvykių, kai kurių buvo pavadintas „eklektišku“. Tačiau...
Gintaras Jurgis Sungaila. Laiškas redaktoriui: Kodėl šeima tapo problema tikintiesiems ir Bažnyčiai? (NŽA nr. 8)
Gerbiamas Redaktoriau, artėja viena mylimiausių vaikų ir šeimų švenčių – šv. Kalėdos. Šventoji Šeima – šv. Juozapas, švč. Mergelė Marija ir Kūdikėlis Jėzus tapo kone labiausiai atpažįstamu Vakaruose šios šventės paveikslu. Visuomenėje netylant diskusijoms su šeima...
Norbertas Černiauskas. Laiškas redaktoriui: Vanaginės ir partizanų atmintis (NŽA nr. 7)
Tamsta redaktoriau, pastaraisiais metais besirutuliojusi Adolfo Ramanausko-Vanago istorija, kuri apogėjų pasiekė per iškilmingas partizano laidotuves spalio 5–6 d., suteikė pagrindo ne tik optimistinėms įžvalgoms, bet ir tam tikram nerimui. Adolfo Ramanausko...
Andrius Jakučiūnas. Vilniaus gatvių mantros (NŽA nr. 7)
1. Vilniuje yra Vilniaus gatvė, kuri sujungia Gedimino prospektą ir Vokiečių gatvę. Jos padėtis rodo, kad tai viena centrinių miesto gatvių – toks Vilniaus Vilnius (dabar pagalvojau, kas būtų pragarmės pragarmė, arba, pavyzdžiui, daikto daiktas?). Ir ji atsiranda...
Neringa Butnoriūtė. Salono pilnatvė ir kuklūs miesčionio džiaugsmai (NŽA nr. 7)
Skaičiai – ketvirtoji Pauliaus Norvilos poezijos knyga. Nuo jo debiuto praėjo jau daugiau nei 10 metų (Septyni metų laikai pasirodė 2006 m.), tačiau viešumoje šis poetas galbūt sąmoningai pastebimas nedažnai. Jį išgarsino debiuto ketvirtajame viršelyje publikuota...
Ramutė Dragenytė. Poezija tarmiškai (NŽA nr. 7)
Poezija tarmiškai – retas reiškinys, tačiau intriguojantis, o kalbantiems bendrine kalba tarmiški tekstai skamba net egzotiškai. Utenoje gimusios ir gyvenančios poetės bei vertėjos Reginos Katinaitės-Lumpickienės aukštaičių uteniškių tarme parašyti eilėraščiai sugulė...
Ramutė Dragenytė. Net jeigu (NŽA nr. 7)
Kęstutis Navakas priklauso tai poetų mohikanų kartai, kurie užsidarę savo intelektualiniame urve rašytojo amatą regi kaip gyvenimo pozą, būdą ir stilių, darbą ir poilsį. Jų kūryba gimsta arba „iš širdies“ (dvasios emocinių įtampų), arba racionaliai meistriškai...
Mantas Toločka. Poetizmų kapinaitės (NŽA nr. 7)
Gintaras Bleizgys (g. 1975) – vardas, dažnai sušmėžuojantis lietuvių literatūros pasaulyje. Knyga Xeranthemum – devintasis poeto eilėraščių rinkinys, o, skaičiuojant kitus autorinius leidinius, tai jau dvyliktoji Bleizgio knyga. Tokiais skaičiais nenusiviltų bet...
Aistė Kučinskienė. Apie poeziją, nepoeziją ir teksto malonumą, arba Prokrastinacijos pagrindai (NŽA nr. 7)
Kadangi turiu rašyti mokslinį tekstą, paaukoti jam dienas ir naktis, užuot ėmusis planingo darbo, suku galvą dėl visokių mažareikšmių reikalų, pavyzdžiui, makaronų virimo laiko, (ne)būties prasmės ir poezijos. Pastarosios keliami klausimai staiga ėmė rodytis...
Giedrius Tamaševičius. Kodėl popiežius Pranciškus kartais tyli? (NŽA nr. 7)
2018 metus popiežiaus Pranciškaus pontifikato istorijoje, ko gero, labiausiai paženklino nepilnamečių išnaudojimo Bažnyčioje skandalai. Kunigų padaryti nusikaltimai ir kai kurių vyskupų pastangos juos dangstyti metų pradžioje užtemdė popiežiaus kelionę į Peru ir Čilę....
Apie žmogišką būklę: Nuo neišgydomo kvailumo iki gebėjimo atleisti tai, kas neatleistina. Filosofą Nicolasą de Warreną kalbina Aistė Noreikaitė (NŽA nr. 7)
Esame pripratę, kad filosofai klaustų, kas yra tiesa? išmintis? žinojimas? Tačiau jūs klausiate kitaip: kas yra kvailumas? Tai, kas filosofiniuose tyrinėjimuose būdavo tik numanoma, jums tampa pagrindine problema ir tyrimo objektu. Kodėl? Taip, kai tradiciškai...
Giedrė Polkaitė. Kitos epochos kūrinys (NŽA nr. 7)
Šią vasarą knygynų lentynas galų gale (apie šį posakį – vėliau) papildė Žiedūnės Zaveckienės monografija Jaunimas istorijos skersvėjuose: Lietuvos jaunimo spauda 1918–1940 metais. Monografijos pavadinime trys dėmenys – jaunimas, istorija, spauda, – tad iš pirmo...
Ramūnas Labanauskas. Lietuvos švietimas tautininkų ir katalikų varžybose (NŽA nr. 7)
Istorikas Dangiras Mačiulis yra gerai žinomas tautininkų režimo vykdytos masių indoktrinacijos, jų nacionalizmo, kultūros politikos, kolektyvinės lietuvių atminties vaizdinių tarpukario Lietuvoje tyrimais. Knygoje Tautinė mokykla: Žvilgsnis į tautininkų švietimo...
Džiugas Misevičius. Plėsti europietiškos tapatybės ribas (NŽA nr. 7)
Diskusijos apie Europos ateitį ir Lietuvos vaidmenį joje niekad nesibaigia, o tai savaime reiškia, kad abiejų subjektų likimai yra persipynę ir dabar sunkiai atsiejami. Vienas pagrindinių klausimų, kuriuos dažniausiai kelia tautiniai apokalipsės raiteliai, – koks bus...
Kodėl rūpintojėlis slepiasi už vyčio? Justiną Dementavičių kalbina Antanas Terleckas (NŽA nr. 7)
„Intelektualinė istorija iki šiol yra istorijos mokslo paraštėse“, – monografijos apie modernėjančią Lietuvos politinę mintį įvade konstatavo Justinas Dementavičius ir ėmėsi traukti idėjų istoriją iš paraščių – į tekstą. Po pirmosios studijos Tarp ūkininko ir...
Manfredas Žvirgždas. Baltistų agora Estijoje (NŽA nr. 7)
Rudenėjantis Tartu miestas Estijoje spalio 18–20 d. tapo svarbia susitikimo vieta globalėjančiai lituanistų bendruomenei: čia susirinko Europos humanitarinių institucijų, kuriose mokoma lietuvių kalbos ir kultūros pagrindų, dėstytojai ir studentai, taip pat Lietuvos...
Ina Ėmužienė. Apie gyvus archyvo palytėjimus (NŽA nr. 7)
Rugsėjo 7 – lapkričio 8 d. Kaune veikė paroda Vytautas Landsbergis-Žemkalnis. Architekto archyvas (kuratorė Marija Drėmaitė), skirta šio architekto archyvui, gyvenimui ir veiklai. Ji eksponuota išskirtinėje vietoje, kurią galime vadinti atskiru eksponatu, –...
Antanas Terleckas. Po Valentino Gustainio mintis besikapstant (NŽA nr. 7)
Lietuviams nesiseka rašyti biografijų. Nerijaus Šepečio teigimu, istorikų bandymai rekonstruoti žmogaus gyvenimą moksliškai dažniausiai virsta herojaus parodija arba negyvu dokumentiniu pasakojimu, tinkamu tik saugoti muziejuje1. Prie to prisideda ir sustabarėjęs...
Eleonora Buožytė. Kaip atvaizduoti (ne)matoma? Vaizdas ankstyvuosiuose jėzuitų spaudiniuose (NŽA nr. 7)
Lietuvos kultūrinėje spaudoje jau ne kartą pasirodė raginimų į istorinės dailėtyros akiratį plačiau ir įvairiapusiškiau įtraukti diskursą apie atvaizdą1, – tokie tyrimai įgalintų geriau suvokti Vakarų Europos ir tinkamiau įvertinti LDK dailės paradigmą2. Jėzuitiškąją...
Viktorija Šeina. Priešas, svetimkūnis, kenkėjas: Lenko vaizdinys tarpukario lietuvių literatūroje (NŽA nr. 7)
Lenkiškumas tarpukario Lietuvos Respublikoje buvo jautri, nuolat (re)aktualizuojama tema, kurios problemiškumą atspindi literatūrinis lenko paveikslas – sudėtingas vaizdinių kompleksas, nulemtas specifinių istorinių, socialinių ir politinių aplinkybių, taip pat...
Norbertas Černiauskas. Ydingas principas (NŽA nr. 6)
Atkurtos Lietuvos šimtmečiui paminėti skirti renginiai šių metų vasario 16-ąją pasiekė piką ir įvairiais turiniais bei formomis nusirito per visą Lietuvą. Minėjimai, akcijos, eisenos ir žygiai, albumai ir mokslinės monografijos, ekspozicijos, mokykliniai projektai ar...
Dimitris Dimitriadis. Homeriada II. Itakė (NŽA nr. 6)
Iš naujosios graikų kalbos vertė Elžbieta Banytė Laukiau jo ir sugrįžo Kelionė atgal Visi jo laukė bet jis sugrįžo dėl manęs Odisėjas Tik dėl manęs Saulės nusvilintas jūros apdaužytas prisikentėjęs susisielojęs vienas medžiojamas išsekęs skaudamas...
Julius Sasnauskas. Mano tėviškė – ne mėlyno Nemuno vingis (NŽA nr. 6)
Įsispitrinęs tyrinėju kompiuteryje aukciono siūlomą nuotrauką. Tai kadras iš Romualdo Požerskio Vilniaus senamiesčio vaizdų. Skrybėlėtas vyriškis, turbūt jau pagyvenęs, nugara į objektyvą žirglioja žemyn šaligatviu, pasiramsčiuodamas lazdele. Jis neišstatęs savęs...
Akvilė Rėklaitytė. Nors vieną gyva žodelį (NŽA nr. 6)
Žinia apie naują Marcelijaus Martinaičio knygą suintrigavo. Dar nespėjom dorai permąstyti prieš keletą mėnesių išleistų poeto užrašų (Marcelijus Martinaitis, Viskas taip ir liks: 1988–2013 metų užrašai, sudarė Valentinas Sventickas, Vilnius: Lietuvos rašytojų...
Vėl galėtų išmušti Herberto valanda. Andrzejų Franaszeką kalbina Sabina Kubekė (NŽA nr. 6)
2018-ieji Lenkijoje paskelbti Zbigniewo Herberto (1924–1998) metais. Nors ten Herberto kūryba savo svarba prilyginama Czesławo Miłoszo palikimui, Lietuvoje apie Herbertą dar žinome nedaug, iki šiol į lietuvių kalbą turime išverstą vos vieną Herberto poezijos rinktinę...
Lina Buividavičiūtė. Liudyti daikto savyje trapumą (NŽA nr. 6)
Lietuvos rašytojų sąjungos organizuojamą „Pirmosios knygos“ konkursą laikau svarbiu reiškiniu mūsų kultūrinėje erdvėje. Tai puiki proga debiutuoti jauniems autoriams, taip pat tai ir savotiškas kūrėjo pasitikrinimas. Žinia, kad tenka „įveikti“ nemenką atranką ir,...
Agnė Bernotaitė. Nepažintas artimas: Antono Hanseno Tammsaares Tiesos ir teisingumo vertimus pasitinkant (NŽA nr. 6)
Iš ne vieno – ir esto, ir estofilo – esu girdėjusi frazę: „Perskaičius Tammsaarę, atsiveria supratimas, kas ta Estija“. Ši frazė, ko gero, nusako ne tik rašytojo Antono Hanseno Tammsaares (1878–1940) kūrybos esmę, bet ir paties autoriaus išskirtinę vietą estų...
Antanas Terleckas. Kaip apversti epochą? (NŽA nr. 6)
Biografijos žanras – vienas seniausių ir populiariausių istorijos rašymo būdų. Tiesa, nors Lietuvoje biografijos ir rašomos dažnai, tačiau gerų pavyzdžių turime nedaug. Viena dažniausių bėdų, su kuria susiduria istorikai, yra išankstinis žinojimas, kokį žmogaus...
Filosofijos verta kasdienybė. Nerijų Milerių kalbina Kristina Tamelytė (NŽA nr. 6)
Dar prieš Kristui gimstant, Pompėjos mieste esančių namų grindyse buvo sudėta mozaika, vaizduojanti mūšį tarp Aleksandro Didžiojo ir persų valdovo Darijaus III. Regis, ši mozaika – tik dar senesnio paveikslėlio kopija. Jame plaikstosi ginklai, spindi šarvai, miršta...
Viktorija Šeina. Sambūris apie sambūrius (NŽA nr. 6)
Rugpjūčio pradžioje tryliktą kartą į kasmetinę Literatūros salų akademinę stovyklą būrėsi įvairių Lietuvos aukštųjų mokyklų ir mokslo institucijų literatai. Pati šiame renginyje dalyvavau ketvirtą kartą ir kaip pagrindinį motyvą čia vėl keliauti įvardinčiau išskirtinę...
Giedrė Polkaitė. Daiktai ir jų įstabiosios istorijos (NŽA nr. 6)
Sekmadienio popietę žingsniuodama saulės įkaitintu šaligatviu Nacionalinės dailės galerijos link džiaugiausi, kad netrukus galėsiu ramiai paslampinėti po parodą, kol visi nuo karščio gelbėjasi pajūriuose ar užmiesčio sodybose. Tačiau priartėjusi prie parodos Daiktų...
Austėja Mikuckytė-Mateikienė. Pamatyti nematomą (NŽA nr. 6)
Liepos 12 – rugsėjo 16 d. Vytauto Kasiulio dailės muziejuje rodyta paroda (Ne)matomas Vilnius: tarpukario dailės ir architektūros pavidalai. Ekspoziciją sudarė daugiau nei šimtas eksponatų iš įvairių Vilniaus muziejų, bibliotekų ir archyvų rinkinių. Tai – viena iš...
Roma Bončkutė. Gimęs kartu su vienybe lietuvninkų: Kleopo Jurgelionio 55-osioms mirties metinėms (NŽA nr. 6)
Kalėdų Kaukė – poetas Kleopas Jurgelionis – savo dalykiškuose ir kurtuaziniuose angliškuose laiškuose Valerijai Tysliavienei rašo: Which means that I was born when Vienybe was born, not when you were born1. Nors ir gimęs kartu su laikraščiu Wienibē Lietuwninku...
Mykolas Keraitis. O laikai, o televizijos (NŽA nr. 6)
2016 m. vasarą internetai ėmė ūžti apie naują, tuos pačius internetus sudrebinsiantį Andriaus Tapino projektą – Laisvės TV. Atlaikiusi pirmus du sezonus, populiarumo nestokojanti televizija pradeda ir trečią. Rugpjūčio paskutinį savaitgalį praūžus ir trečiajam Laisvės...
Eglė Juocevičiūtė. Estetika, politika, normalumas ir viltis: kelionės po Ukrainą įspūdžiai (NŽA nr. 6)
Rugpjūčio 9 d. Vilniaus Reformatų skvere vyko Re-formatų festivalis, skirtas atkreipti platesnės visuomenės dėmesį į specialistų kaip nekompetentingą vertinamą savivaldybės įmonės „Vilniaus planas“ parengtą skvero atnaujinimo projektą, į bendrą miesto viešųjų erdvių...
Živilė Pabijutaitė. Saliamonas ibn Gabirolis ir jo Fons vitae (NŽA nr. 5)
Živilė Pabijutaitė (g. 1992) – Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto doktorantė, tyrinėjanti Aristotelio ir Viduramžių metafiziką, tradicinę ir neklasikinę logiką. Tekstas iš ciklo „Žydiškieji svarstymai“, įgyvendinančio projektą „Kaip būti po Holokausto?...
Dimitris Dimitriadis. Homeriada I. Odisėjas (NŽA nr. 5)
Iš naujosios graikų kalbos vertė Elžbieta Banytė Esu Itakė Esu Odisėjas Nesu Itakė Esu Itakė ir Odisėjas Nesu Odisėjas Esu Itakė Praradusi Odisėją Esu Odisėjas Praradęs Itakę Nesu Odisėjas Esu Itakė Odisėjas Itakė Odisėjas Ji mane nužudė Itakė Aš jį...
Laimonas Kinčius. Iliuzijos grožis arba grožio iliuzija (NŽA nr. 5)
Vieną skaisčią 1964 m. birželio popietę Jakobas Flyderis pasikėsina nužudyti savo žmoną. Ne, jis nenori atsikratyti žmonos, nerezga jokio klastingo plano, o veikia apimtas afekto, kaip vėliau paliudija jo žentas, kuris tuo metu stovėjo šalia jo. Puiki pradžia...
Jurgita Žana Raškevičiūtė. Koks jis, tas mažas romanas? (NŽA nr. 5)
Lauros Sintijos Černiauskaitės romano Šulinys veiksmas prasideda šeštame XX a. dešimtmetyje nedideliame Žemaitijos kaimelyje Tolimuose. Nors knygos pradžia ir pagrindinis įvykis (vaikžudystė) nukeliami daugiau kaip pusšimčiu metų atgal, jie atliepia nesenus mūsų...
Manfredas Žvirgždas. Būties nuskaidrėjimai (NŽA nr. 5)
Didžiųjų maištininkų kūrybos vertimais, šmaikščiomis knygų apžvalgomis ir plačiais socialinio tinklo ryšiais garsėjančio Mariaus Buroko ketvirtasis eilėraščių rinkinys Švaraus buvimo jau savo pavadinimu rodo, kad tarsi pradedama nuo balto popieriaus lapo, pasiekiama...
Mariusz Antonowicz. Estiško Eldorado mitas ir viena politikos mokslų konferencija (NŽA nr. 5)
Praėjusių metų pabaigoje ir šių metų pradžioje tarp Vilniaus Universiteto (VU) humanitarų ir socialinių mokslininkų nuskambėjo VU Orientalistikos Centro Konfucijaus Instituto Audriaus Beinoriaus istorija. Bent jau kaip buvo pranešta žiniasklaidoje, jis, neapsikentęs...
Silvija Stankevičiūtė. Nesibaigiantis Greimo šimtmetis (NŽA nr. 5)
Liepos 5–8 d. Druskininkuose į Baltų lankų studijų savaitę intensyviam keturių dienų pranešimų ciklui susibūrė humanitarinių ir socialinių mokslų atstovai – studentai, doktorantai, dėstytojai, mokslininkai iš įvairių Lietuvos aukštųjų mokyklų ir mokslo įstaigų....
Kristina Sabaliauskaitė. Nepatogioji LDK: atminties ir užmaršties karai (NŽA nr. 5)
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikotarpis po Liublino unijos statistinio lietuvio sąmonėje – prieštaringas. Paradoksalu, kad kultūriškai iš jo išaugę, patys dažnai nė nežinodami vartojantys šios epochos kūrinius ir konstruktus, dar neseniai jį vertinome kaip ne...
Rusiją sulaikysime tik strategine kantrybe. Jamesą Sherrą kalbina Teodoras Žukas (NŽA nr. 5)
Ukrainai sekasi blogiau nei tikėjosi Vakarai, tačiau žymiai geriau nei tikėjosi Rusija. Turkijos atsigręžimas į Rusiją yra tiesioginė neryžtingos buvusio JAV prezidento Baracko Obamos užsienio politikos pasekmė. Šiandien Rusija Vakarams yra pagrindinis, tačiau...
Ruslanas Baranovas. Demokratija, autoimuninės ligos ir sprendimas: Jacques Derrida politinė filosofija (NŽA nr. 4)
Tai, kas vyksta su demokratija, niekaip nepaliauja drumsti mūsų ramybės. Antai visai neseniai Lietuvoje sužinojime apie kelių verslo grupių didžiulio masto ilgalaikes pastangas pažeisti mūsų demokratinę sistemą. Tai mums atskleidė beveik dešimt metų trukęs tyrimas,...
Lina Buividavičiūtė. (Ne)išbrendantieji (NŽA nr. 4)
Valdo Papievio pristatinėti nereikia nei jums, nei sau pačiai – rašiau recenzijas jo dviems kūriniams: romanui Odilė, arba Oro uosto vienatvė (2015) ir pernykščiams apsakymams Žiebtuvėliai anarchistai. Būsiu neoriginali – labiausiai autoriaus kūriniuose mane žavėjo...
Ramutė Dragenytė. Gražūs ir baisūs (NŽA nr. 4)
Daiva Čepauskaitė, 2005-ųjų Poezijos pavasario laureatė, praėjus keliolikai metų po paskutinės eilėraščių knygos (2004) išleido pirmąjį eilėraščių rinkinį vaikams Baisiai gražūs eilėraščiai (2017). Šis poetės ir dramaturgės kūrybinis gestas neliko nepastebėtas – knyga...
Jūratė Čerškutė. Sigito Parulskio (ne)laisvojo rašymo pratimas (NŽA nr. 4)
Apžvalga. Naujausia Sigito Parulskio knyga Amžinybė manęs nejaudina – šeštasis autoriaus ne romanas ir dvyliktoji prozos knyga, išsiskirianti savo žanriniu neapibrėžtumu ir hibridiškumu, keistu ambivalentiškumu – viena vertus, tai marga ir skirtingų tekstų kupina...
Filosofija prasideda nuo susitikimo su mokytoju. Jeaną Paulį Monginą kalbina Laurynas Peluritis (NŽA nr. 4)
Tarp Lietuvos ir Prancūzijos yra nemenki skirtumai filosofijos lauke: turime labai skirtingas filosofijos tradicijas, skirtingai studijuojame filosofiją. Jeigu Lietuvoje apskritai susiduriama su filosofija, tai dažniausiai nutinka tik atėjus į universitetą, o štai...
Manfredas Žvirgždas. Dvasininio penicilino dozė (NŽA nr. 4)
Informacinio potvynio ir pasąmonę atakuojančių suklastotų naujienų eroje pats popierinis laikraštis ne vienam dvelkia archyvų pelėsiais ir kerpėmis, tad galime suabejoti, ar apskritai prasminga sklaidyti pusės šimtmečio senumo publicistiką. Neskubėkime skeptiškai...
Laima Laučkaitė. Šalies, vardu Vilnius, pilietis (NŽA nr. 4)
Algės Andriulytės monografija Ferdynandas Ruszczycas: Civis Vilnensis sum – ilgai dailės istorikų laukta knyga apie vieną žymiausių XX a. pirmos pusės Vilniaus kūrėjų, dailininką, intelektualą, visuomenės veikėją. Autorė paskelbė nemažai mokslinių straipsnių jo...
Aušra Vasiliauskienė. Apie ką susimąstęs Kristus (NŽA nr. 4)
Žodis rūpintojėlis kiekvieno atmintyje siejasi su gerai pažįstamu vaizdiniu – susimąsčiusio ar liūdno, viena ranka prilaikančio palinkusią galvą, sėdinčio Kristaus figūra. Turbūt retas susimąsto apie tai, kad šis terminas atsirado ir įsitvirtino tik XX a. trečiame...
Aistė Kučinskienė. Kaip kuriasi literatūros kanonas (NŽA nr. 4)
Literatūros kanono studijos įgauna pagreitį: šis tyrimų laukas pradėtas intensyviai plėtoti XX a. paskutiniais dešimtmečiais ir nepraranda savo aktualumo, nes dar daug neišspręsta ir nesutarta, o juk būtent kanoniškumo klausimai tiesiogiai sieja literatūros tyrėjus ir...
Giedrė Jankevičiūtė. Lietuviškų rūmų epopėja: valstybės rūmai Kaune (NŽA nr. 4)
Dar tik formuojantis nepriklausomos valstybės vizijai, lietuviai, sekdami anuomet regione paplitusiais pavyzdžiais, pradėjo galvoti apie Tautos namų statybą Vilniuje. Namams net nupirktas sklypas ant Tauro kalno šlaitų – viename iš panoraminių miesto taškų. Tačiau...
Kauno modernizmas: ateičiai ar praeičiai? Mariją Drėmaitę, Giedrę Jankevičiūtę ir Vaidą Petrulį kalbina Nerijus Šepetys (NŽA nr. 4)
2018 m. vasario 14 d. Nacionalinėje dailės galerijoje Vilniuje buvo atidaryta maža, tačiau didelio publikos dėmesio sulaukusi paroda „Optimizmo architektūra: Kauno fenomenas 1918–1940 m.“ Vilniuje surengta paroda buvo premjera prieš jos kelionę aplink Europą. Kovą...
Evangelija pagal Mariją (NŽA nr. 4)
Evangelija pagal Mariją yra ankstyva apokrifinė evangelija, datuojama II amžiaus viduriu, priskiriama gnostinės krikščionybės srovei. Ši eretiška krikščionybės atšaka, dar vadinama gnosticizmu, stipriai skyrėsi nuo besiformuojančios Bažnyčios išpažįstamo tikėjimo....
Mantas Toločka. Eilės (NŽA nr. 4)
kai bučiuoji mane prasižiok lyg kalbėtum nes sudilo visi pinigai štai tyla ir todėl žolėje guli du trafaretai vietoj mūsų kurių žolėje nebėra ir todėl šitas amžius praslinks lyg šešėlis deklaruodamas turtą išvengęs skolų nenorom pasirašęs kur reikia bet vėlgi kas iš...
Monika Šipelytė. Laiškas redaktoriui: pačios geriausios kartos manifestas (NŽA nr. 4)
Mielas Redaktoriau, ilgai lauktam pavasariui išsprogus, kai ėmėme skųstis, kad per karšta, norėčiau Tau papasakoti apie mintis, kilusias šiek tiek anksčiau – lėktuvuose per Atlantą ir šioje šalčio žemėje, kai prisikėlimu dar net nekvepėjo. Seniai norėjau parašyti ką...
Sruoga su varlyte ir be jos. Neringą Markevičienę kalbina Mantas Tamošaitis (NŽA nr. 3)
Šiais metais viešai prieinamu tapo nuo 2016 m. kuriamas Balio Sruogos elektroninis laiškų archyvas (SELA), pasiekiamas adresuwww.sruoga.flf.vu.lt. Skaitytojai, dešimtmetį laukę pasirodant naujų išspausdintų Sruogos tekstų, jau gali susipažinti su iki šiol...
Pastanga grąžinti epochą: Silva rerum kaip kultūros reiškinys (NŽA nr. 3)
Gūdūs 2008-ieji. Na, gal ne tokie ir gūdūs, bet jau dešimtmečiu pasenę. Pasirodo pirmasis Kristinos Sabaliauskaitės Silva rerum tomas. Lietuva jau ketverius metus yra Europos Sąjungos ir NATO narė, o prezidentas Valdas Adamkus baiginėja savo antrąją kadenciją. Šio...
Dešimtmečio POP ginčas (NŽA nr. 3)
Štai sulaukėme gero populiariosios literatūros teksto, kurio kritikai vis pasigesdavo, sakydami, kad „popsas“ lietuvių literatūroje vis dar tebėra keiksmažodis, nors galėtų būti tiesiog žanro įvardijimas, nusakantis kalbėjimo būdą, temą ir auditoriją, o taip esą...
TARSI ANTI-ANTIGONĖ. Kristiną Sabaliauskaitę kalbina Tomas Vaiseta (NŽA nr. 3)
Prieš šių metų balandžio 10–12 d. vykusią Londono knygų mugę, kur Market Focus programoje dalyvavo trys Baltijos šalys, Lietuvos literatūrinių susitikimų gyvenimas buvo šiek tiek pagyvėjęs. Per vieną iš vakarienių, kurioje lietuvių rašytojai susitiko su britų...
Antanas Terleckas. Kas naujo istoriniame kine? (NŽA nr. 3)
Profesorius Alfredas Bumblauskas studentams vis primena savo teoriją, kaip derėtų gelbėti Lietuvos futbolą. Tereikia jį uždrausti ir tokiu būdu priversti persikelti į pogrindį, o pogrindis Lietuvoje visuomet klesti. Toks Bumblausko sąmojis kartais priverčia...
Simona Merkinaitė. Kaip mąstyti apie istoriją moderniame pasaulyje? Leo Straussas ir Karlas Löwithas apie istorijos prasmę ir pavojus (NŽA nr. 3)
XX a. tironijos veikė atsispirdamos nuo istorinio determinizmo prielaidos. Jos tikėjo(si), kad, sukonstravus tam tikras aplinkybes, pavyzdžiui, nebaudžiamumą, nusikaltimus bus įmanoma vykdyti masiškai, eilinių žmonių rankomis. Tą patvirtina ir tokiuose nusikaltimuose,...
Elena Baliutytė. Tarybų Lietuvos kaimas iš arti (NŽA nr. 3)
Vytauto Toleikio Pasakojimai prabudus – neįprasta atsiminimų knyga. Dėl ko neįprasta? Pirmiausia, dėl paties objekto. Iki šiol memuaristikoje, prasimušusioje į profesionaliosios literatūros lygmenį, dominuoja išskirtinės, likiminės patirtys (pavyzdžiui, tremties,...
Virginija Cibarauskė. Gilūs ir paviršutiniški įkvėpimai (NŽA nr. 3)
Naujausioji Aido Marčėno poezijos knyga – 190 puslapių, pabaigoje pridėta net abėcėlinė tekstų rodyklė – primena ne rinkinį, o rinktinę. Nepaisant solidžios apimties ir gražių viršelių, Dirbtinis kvėpavimas tarsi pranyko poezijos knygų sraute: nepateko nei į...
Rasa Vasinauskaitė. Apie tarpukario Lietuvos žydų teatrą (NŽA nr. 3)
Praėjusių metų pabaigoje pasirodė Vytauto Didžiojo universiteto docentės, teatrologės, vadybininkės ir režisierės Inos Pukelytės monografija Žydų teatras tarpukario Lietuvoje. Mokslininkės tyrimą lydėjo ir savaip papildė jos statytas spektaklis Shalom, Bellissima!...
Arūnas Streikus. Dvasininkų dienoraščiai ne vien apie dvasinius dalykus (NŽA nr. 3)
Lietuvos valstybingumo šimtmečio išvakarėse Lietuvos istorijos instituto mokslininkai visiems besidomintiems pirmosios respublikos politinio, socialinio, kultūrinio ir ekonominio gyvenimo kasdienybe padovanojo ne vieną vertingą dovaną. Tarp jų ir dvi solidžios...
Laura Laurušaitė. Konferencija mieste, kuriame užgimsta vėjas (NŽA nr. 3)
Pastarojo meto mokslo politikos tendencijos ir pakilios mokslinės diskusijos šimtmečiui skirtose mokslinėse konferencijose – du gerokai konfliktuojantys naratyvai. Lietuvoje netyla aistros dėl neseniai sustambintų universitetų ir ketinimų sujungti keturis mokslo...
Vorobjovo užburti. Giedrę Jankevičiūtė kalbina Vytautas Ališauskas (NŽA nr. 3)
Jeigu atskirus žmones galėtume vadinti jungtimis, tai dailės kritikas ir istorikas Mikalojus Vorobjovas (1903–1954) tikrai būtų viena iš jų – intelektualinė jungtis tarp tarpukario Lietuvos ir Vakarų pasaulio. Žinios apie vieną talentingiausių to meto intelektualų...
Vytautas Ališauskas. In memoriam Petrui Kimbriui (1948–2018) (NŽA nr. 3)
Kai reikia rašyti apie žmogų, iškeliavusį į Amžinybę – tokį žmogų, su kuriuo daug metų bendrauta, dirbta, netgi svajota ir pramogauta, – nieko nėra sunkesnio, kaip įtikinti save, kad jo gyvenimas pavirto užbaigta istorija. Bandydamas jį prisiminti, susigriebi mąstąs...
Aistė Kisarauskaitė. Kai tiesė yra labirintas (NŽA nr. 3)
Jei yra Ariadnės siūlas – raudona virvelė, kuria aprišta nauja Dainiaus Liškevičiaus knyga Labyrinthus, – tai yra ir labirintas. Nežinau, ar ten tebegyvena Minotauras, hibridinė būtybė, sudaryta iš žmogaus ir jaučio. Praėjus kiek laiko vaizdai nusitrina, pirminis...
Tomas Daugirdas. Europa ant slenksčio (NŽA nr. 3)
2030-ieji, didžiosios Europos šalys (Prancūzija, Italija, Ispanija), į valdžią atėjus nacionalistinėms antieuropinėms partijoms, išmaitintoms nepasitenkinimo imigracija, jau surengusios plačius piliečių referendumus, kuriuose nuspręsta išeiti iš Europos Sąjungos....
Antanas Terleckas. Ar kalbėjimas apie humanitarinius mokslus turi ateitį? (NŽA nr. 2)
Nori nenori, bet kartais esi priverstas nukelti kepurę prieš senovės pasaulio žmones ir jų išmintį. Atrodo, kad jie, tikėdami, jog viskas šiame pasaulyje kartojasi cikliškai, buvo teisūs. Karai, herojai, niekšai, didieji įvykiai, mažieji įvykiai, žiemos olimpiada,...
Giedrė Polkaitė. Mes be Kauno nenurimsim (NŽA nr. 2)
sudarė Marija Drėmaitė, tekstų autoriai Giedrė Jankevičiūtė, Marija Drėmaitė, Vaidas Petrulis, Vilma Akmenytė-Ruzgienė, Norbertas Černiauskas, Paulius Tautvydas Laurinaitis, Arvydas Pakštalis, Viltė Migonytė-Petrulienė, Vilnius: Lapas, 2018, 299 p., 700 egz....
Monika Šipelytė. Susivienijimas lietuvių Amerikoje: Šimtmečio istorija JAV (NŽA nr. 2)
Niujorko lietuvių gyvenimas, išsitęsęs daugiau nei šimtmetį, yra tema, kurią norėčiau pasvarstyti šiame tekste. Kaip ir istoriko santykį su dabartimi ir joje gyvenančiais žmonėmis, kuriuos vilioja praeities tyrimai, norint suvokti savo ir tautos istoriją. Taigi...
Odisėjas Elitis. Monograma (NŽA nr. 2)
Raudosiu visada – ar girdi? – dėl tavęs, vienas, Rojuje I Kitur pasuks delno Linijas Lemtis it raktininkas Akimirkai net laikas nesipriešins Kaip kitaip, kai žmonės vienas kitą myli Dangus pažvelgs į mūsų vidų Ir pasaulį sukrės nekaltumas Su juodu mirties atšiaurumu....
Simas Čelutka. Aktualusis Spinoza (NŽA nr. 2)
Barucho Spinozos Teologinio-politinio traktato (toliau – Traktato) lietuviško vertimo pasirodymas yra svarbus įvykis Lietuvos filosofijos padangėje. Ne vien todėl, kad vis dar gėdingai stokojame filosofijos klasikos vertimų, tad neišvengiamai džiaugiamės kiekvienu...
Aistė Noreikaitė. Moralės objektyvumas reliatyvistiniame pasaulyje? Thomaso Nagelio ir Ronaldo Dworkino filosofinė ištikimybė tikrovės įvairovei (NŽA nr. 2)
Staiga iš ligoninės durų iššoko velnias. Faktas. Tikras velnias, nors visiškai į modernišką žmogų panašus, su balta prijuoste per visą pilvą. Pamatęs šliaužiančius numirėlius, pragariškai, kaip vieni velniai temoka, nusikeikė. Pagaudamas už kojų, veikiai jisai sutampė...
Jurgis Kraujalis. Nuobodokas malonumas (NŽA nr. 2)
Marius Povilas Elijas Martynenko – atpažįstama figūra literatūros lauke. Įvairūs jo tekstai jau kurį laiką cirkuliuoja kultūrinėje periodikoje, autoriaus puslapis Facebooke turi kelis tūkstančius like‘ų. Taip pat autorius šiuo metu yra viena ryškiausių Lietuvos slam...
Virginija Cibarauskė. Netipiškai tipiški vaidmenys (NŽA nr. 2)
Dainiaus Dirgėlos poezijos rinkinys VAID|MENŲ knyga 2017 m. poezijos knygų kontekste vienas konceptualiausių: nepaisant to, kad net kelis kartus perskaičiusi taip ir nesupratau, kokią funkciją atlieka didžiųjų ir mažųjų raidžių žaismas knygos pavadinime, tiek...
Donata Mitaitė. Demonų valdžioje (NŽA nr. 2)
Neilga estų knygų lentyna pasipildė Danutės Sirijos Giraitės išversta ir leidyklos Homo liber išleista Ilmaro Taskos knyga Pobeda 1946. Tai debiutinis 1953 m. tremtyje gimusio rašytojo, žinomo estų režisieriaus, scenaristo ir prodiuserio romanas. Estų literatūros...
Daina Valentinavičienė. Winstonas Churchillis Lietuvoje (NŽA nr. 2)
Winstonas Churchillis – tai žmogus, pakėlęs Britaniją į kovą prieš Hitlerį ir ją laimėjęs. Žmogus, kuris aiškiai suvokė tragišką karo baigties ironiją, kai nugalėtą blogį pakeitė kitas, kuris po karo jau būdamas itin garbaus amžiaus antrą kartą grįžo į britų politikos...
Sonata Šulcė. Supaprastintas rašytojas (NŽA nr. 2)
Knygos Mes esam Šiaurės krašto...: Poetui Eugenijui Matuzevičiui (1917–1994) – 100 metų autorius Mindaugas Tamošaitis gerai žinomas kaip mokyklinių istorijos vadovėlių ir daugelio kitų istorinių leidinių autorius bei sudarytojas. Nemaža dalis jo tyrimų susijusi su...
Antanas Petrilionis. Viduramžių detektyvas: kaip žuvo kunigaikštis Karigaila? 1390 m. rugsėjo įvykiai ir jų atmintis (NŽA nr. 2)
Pasaulį užkariavęs serialas Sostų karai supažindino žiūrovus su žiauriu ir intrigų pilnu Viduramžių pasauliu. Nors tai yra fantastikos pripildytas serialas, jo autorius George‘as Martinas tvirtino, kad įkvėpimo sėmėsi ir iš Viduramžių istorijos (Šimtamečio karo,...
Mažų staigmenų pasitaiko. Laurą Petrauskaitę kalbina Živilė Miežytė (NŽA nr. 2)
Su meno istorike Laura Petrauskaite kalbamės vienoje iš Montevidėjaus kavinių, o mūsų pokalbį kartais pertraukia kumbijos ritmai. Tikriausiai taip ir turi būti, kai dvi vilnietės, susipažinusios Urugvajaus sostinėje, kalbasi apie lietuvius, praėjusio amžiaus trečiame...
Akvilė Naudžiūnienė. Atgal į ateitį: ateities sindromas istorijoje (NŽA nr. 2)
Sveiki atvykę į ateitį, kurioje parodų kuratores keičia įrašai per garsiakalbį, istorinis pasakojimas tampa (tautinės hipnozės?) seansu, o vizijos kaip tikrame programavimo aistruolių1 pasaulyje – užkoduotos. Tokį novatorišką šuolį pirmyn į moderniausių technologijų...
Laurynas Keturakis. Kaip JAV keitė Europos ir Lietuvos likimą: Woodrow Wilsono politikos reikšmė ir kritika (NŽA nr. 2)
Woodrow Wilsonas (1856–1924) yra vienas labiausiai XX amžiaus raidą lėmusių ir prieštaringiausiai vertinamų moderniųjų laikų JAV prezidentų. Dabartinio JAV piliečio akimis dvidešimt aštuntas Amerikos prezidentas, valdęs 1913–1921 m. ir įtraukęs valstybę į Pirmąjį...
Dalius Jonkus. Pliuralaus kolektyvumo galimybės (NŽA nr. 1)
Leidykla Jonas ir Jokūbas šiandieniniame pragmatiniame pasaulyje yra žavi išimtis. Ji leidžia filosofinę literatūrą, kuri akivaizdžiai negali turėti komercinio pasisekimo. Linkėdamas šiems leidėjams sėkmės noriu pasidžiaugti naujai išleistu iš Lietuvos kilusio...
Dalia Vasiliūnienė. Antakalnio Jėzus ir kiti… (NŽA nr. 1)
Ankstyvą žiemos rytą gausiai sningant užsukau į Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčią Antakalnyje. Vyko ankstyvos Mišios, lempų šviesa ir giesmės kėlė aukštyn baltais ornamentais ir skulptūromis aplipusius skliautus, o šoninio presbiterijos altoriaus nišoje tarsi...
Aušra Vasiliauskienė. Lukiškių Dievo Motinos stebuklai (NŽA nr. 1)
Naujoji dailėtyrininkės Tojanos Račiūnatės knyga yra atvejo studija, skirta visapusiškai atskleisti iš esmės vieną objektą, susidedantį iš dviejų, tarpusavyje glaudžiai susijusių dalių – Lukiškių Dievo Motinos atvaizdo ir ją lydinčios stebuklų knygos Mistinis fontanas...
Roma Bončkutė. Knyga apie pavartotą tiesą (NŽA nr. 1)
Šios recenzijos pavadinimas – perfrazuota Henriko Radausko eilėraščio „Klio, istorijos mūza“ eilutė „O sena prostitutė Klio, / Pardavėja vartotos tiesos“ – skaitytojui tebūna užuomina apie aptariamos knygos autoriaus glaudų ryšį ne tik su istorija, bet ir su didžiąja...
Tomas Petrulis. Eilėraščiai (NŽA nr. 1)
vos vieną aiškumo akimirką mūsų žvilgsniams trumpam susitikus suprato kažkas iš už mudviejų kad tie žvilgsniai ne mes ir ne mūsų o „mūsų“ tai tik tokia išraiška kuri reiškia svarbumą tarpusavio kai mus jungia kokia nors detalė tarytum koks temos jungtukas kurs...
Viktoras Bachmetjevas. Emmanuelio Levino mąstymas ir trys jo kontekstai (NŽA nr. 1)
Nepaisant metaforiško ir itin poetiško rašymo stiliaus, neretai atbaidančio tūlą skaitytoją, Emmanuelio Levino (1906–1995) etinės pažiūros yra ganėtinai paprastos ir, galėtume sakyti, nemaža dalimi netgi neoriginalios. Jas, jo paties teigimu, galima suvesti į vieną...
Lina Buividavičiūtė. Profaniška Šventybė (NŽA nr. 1)
Triukšmo gyvatė. Galvoju apie knygos pavadinimą. Ir iš karto galvon kniosteli biblinis kontekstas. Senas kaip pats pasaulis pirmasis gundymas. Pažinimo geismas. Vaisius, kurio paskanavimas padėjo pamatą mūsų buvimui. Vaisius, kurio paragavę – praregėjome savo tamsai....
Jurgita Žana Raškevičiūtė. Apie pašnekesių trauką pasimuistant (NŽA nr. 1)
Tomo Venclovos ir Ellen Hinsey solidžios apimties pokalbių knyga Nelyginant šiaurė magnetą, į lietuvių kalbą išversta Laimanto Jonušio, – įdomi ir įspūdinga intelektualinė autobiografija, pasakojanti istoriją apie intelektualinę brandą sovietinio režimo sąlygomis,...
Elena Baliutytė. Nesufalsifikuoti tekstai (NŽA nr. 1)
Naujausia Alfonso Andriuškevičiaus knyga – eseistikos rinktinė (su naujais kūriniais) Sufalsifikuoti dienoraščiai, kurioje esanti bibliografinė informacija skelbia, kad tai jau keturioliktoji poeto, eseisto, vertėjo, dailės kritiko knyga. Iš ją pradedančio autoriaus...
Laura Laurušaitė. XX amžiaus latvių istorijos kardiograma (NŽA nr. 1)
Jubiliejinius valstybių šimtmečio metus lietuviai ir latviai pasitinka kamuojami žemos savivertės, susimenkinimo kompleksų. Kaip pabrėžia psichologė Danutė Gailienė, „[k]olektyvinė trauma arba ilgos istorinės represijos sukrečia visuomenės ar jos grupių normalų...
Ramūnas Aušrotas. Marija kine: autonominio naratyvo stoka (NŽA nr. 1)
Be jokios abejonės, Mergelės Marijos personažas protestantiškai Amerikai nėra įdomus. Bet ne mažiau dėl to kaltas pats Mergelės Marijos atvaizdavimo archetipas. Koks jis? Kino terminais kalbant, Mergelė Marija biblinės tematikos filmuose atlieka antro plano vaidmenį:...
Austėja Mikuckytė-Mateikienė. Kęstučio Grigaliūno pokyčių menas (NŽA nr. 1)
Gruodžio 21 d. – sausio 28 d. vyko Kęstučio Grigaliūno kūrybos paroda Tu manai, kad tu manai. Tai – išsamus intensyvios trijų dešimtmečių autoriaus meninės veiklos pristatymas. Vilniaus dailės akademijos parodų salėse „Titanikas“ eksponuoti pokštaujančiai rimti ir...