Naujausias numeris
Naujausi tekstai
Alesį Bialiackį kalbina Rūta Tumėnaitė: Apie nelaisvę, orumą, viltį ir Europą (2026 NŽ-A, nr 1)
Linas Liandzbergis. Naujieji. 2020. Drobė, akrilas. 110 × 190 Ar galėtumėte papasakoti apie savo vidinę, dvasinę būseną įkalinimo metu? Ar žinojimas, kad esate nekaltas, kad nepadarėte nieko blogo, suteikia jėgų ir palengvina buvimą nelaisvėje, ar kartais kankina...
Robert Menasse. Pasaulio ateitis prasideda Europoje (2026 NŽ-A, nr 1)
Randasi nauja pasaulio tvarka. Kaip man pabodo šis sakinys! Šiuo metu jį kasdien girdi ir skaitai. Kas man darosi? Nejau negebu suprasti ir pajusti empatijos tiems milijonų milijonams žmonių, kuriems šis faktas kelia neapsakomas baimes? Daugiausia netekties ir...
Ieva Marija Sokolovaitė. Aistros dirvožemyje: Kaip grybai saisto augalų būtį? (2026 NŽ-A, nr 1)
Tačiau, pasak išminčių, nereikia įsileisti nei „kažkas“, nei „kieno nors“, „mano“, „šitai“, „tai“, nei kokio nors kito dalykus stabdančio vardo, bet pagal dalykų prigimtį reikia juosvardyti kaip tampančius, kuriamus, nykstančius ir kintančius – esą ką nors savo kalba...
Davidą Walshą kalbina Aistė Noreikaitė: Nėra nefilosofiškų protų, yra tik tie, kurie pamiršo esminius klausimus (2026 NŽ-A, nr 1)
Jūsų mąstymas remiasi į asmens sąvoką, tačiau ji nėra iki galo aiški ar gerai suprantama. Žmonės dažnai ją naudoja sinonimiškai individo ar psichologinės asmenybės sąvokoms, tačiau tai nėra tapatu. Kas tuomet yra asmuo? Tai, kad šis klausimas kyla, reiškia, jog turime...
Teodoras Žukas. Neapibrėžtumo ir pokyčio epochos ženklai (2026 NŽ-A, nr 1)
Politika Vakaruose atrodo praradusi orientacinius taškus. Po ketverių Rusijos karo prieš Ukrainą metų save aptinkame situacijoje, kai apie bet kokią ateitį kalbėti yra labai sunku. Tai nėra tik Rusijos mums atnešta problema, kai imperija, kaip sakė vienas protingas...
Julius Sasnauskas. Laiškas redaktoriui: Kur du ar trys (2026 NŽ-A, nr 1)
Sveikas, Antanai! Ne tik todėl rašau tau, kad redakcija gražiai paprašė užpildyti šią žurnalo skiltį. Man pačiam irgi buvo atėjusi tokia mintis. Bet iš kitos pusės. Žiūrint pro langą į storai apsnigtus stogus, į amžinąsias miesto varnas, tykančias kąsnio, į Vizitiečių...