Siuntos, knygų atsiėmimas, prenumerata: +370 607 76545 | Administracija: +370 643 47069 nzidinys@nzidinys.lt

Iš naujosios graikų kalbos vertė Elžbieta Banytė

 

 

Esu Itakė

Esu Odisėjas

Nesu Itakė

Esu Itakė

ir Odisėjas

Nesu Odisėjas

 

Esu Itakė

Praradusi Odisėją

Esu Odisėjas

Praradęs Itakę

 

Nesu Odisėjas

Esu Itakė

Odisėjas

Itakė

 

Odisėjas

Ji mane nužudė

 

Itakė

Aš jį nužudžiau

 

Aš ir jis

Ji ir aš

 

Dabar

ji

 

Tik ji

 

Esu ji

 

Aš ji

 

Grįžau

 

Odisėjas

 

Niekas

manęs nelaukė

manęs nepasitiko

Nei banga

nei smėlis

nei tėvas

nei šuo

nei uolos

nei namai

nei sūnus

nei žmona

nei dūmas

nei medžiai

nei vergai

nei jaunikiai

nei aikštės

nei šventyklos

nei žmonės

 

Kai grįžau

manęs niekas

nelaukė

Tik ji

Kai grįžau

manęs laukė

Itakė

 

Tik ji

 

Itakė

 

Buvo ten

ir laukė manęs

Laukė manęs

kaip niekas kitas

nelaukė

 

Iškeliavau

ir nukeliavau

ir keliavau

ir vykau

ir atvykau

neatvykdamas

Atvykau

Odisėjas

Parvykau Itakėn

Neatvykau

niekur

 

Už nugaros

kelionė

priešaky

ji

 

Laukė manęs

Tuščia

Nuoga

Pasiruošusi

Laukė manęs

Pasiruošusi

 

Kad ir kiek keliavau

neatvykau

į ją

 

Tai buvo ji

bet ne tokia

kaip tikėjaus

 

Iškeliavau

ir atvykau į ją

 

Niekur

Išskyrus ją

 

Atvykau

ir sustojau

Atsistojau

ir pažiūrėjau

ir išgirdau

ir pamačiau

ir pajutau

 

Aplink mane

visa Itakė

 

Žinojo

kodėl manęs laukė

Žinojo

kam pasiruošti

 

Aš ne

 

Aš ne

Nebuvau pasiruošęs

Buvau pasiruošęs viskam

Šitam nebuvau pasiruošęs

Ne šitam

Nepasiruošęs

Nepasiruošęs

herojus

 

Atvykau

bet nebuvau atvykęs

ten kur maniau

 

Atvykau į ją

 

Ji žinojo

kodėl atvykau

Žinojo

kodėl manęs laukė

Aš nežinojau

 

Aš tas

 

Prieš dvidešimt metų

Po dvidešimt metų

Dešimt

ir dar dešimt

Ruošėsi

dešimt

ir dar dešimt

Ruošėsi

ir laukė manęs

Laukė sugrįžtančio

 

Prieš dvidešimt metų

Po dvidešimt metų

Nuo tada

 

Ir atvykau

Ir iškeliavau

Ir atvykau

kur manęs laukė

Manęs niekas nelaukė

Tik ji

 

Man už nugaros

Troja

Hektoras

sienos

apgultis

pergalė

Priešaky

ji

 

Odisėjas

Itakėje

 

Nebuvo namų

Nebuvo lauko

Nebuvo dūmo

Nebuvo kalvos

Nebuvo sodo

Nebuvo vandenų

Nebuvo akmenėlių

Nebuvo smėlio

Nebuvo kriauklių

Nebuvo juoko

Nebuvo jūros

Nebuvo ugnies

Nebuvo šešėlių

Nebuvo kvapų

Nebuvo pašiūrių

Nebuvo slenksčių

Nebuvo stalų

Nebuvo lovų

Nebuvo bučinių

Nebuvo žaidimų

Nebuvo žodžių

Nebuvo žvilgsnių

Nebuvo rankų

Nebuvo lūpų

Nebuvo pavėsinių

Nebuvo kūnų

Nebuvo žiedų

Nebuvo ašarų

Nebuvo kẽlių

Nebuvo kūnų

Nebuvo dainų

Nebuvo šokių

Nebuvo debesų

Nebuvo glostymų

Nebuvo šnabždesių

Nebuvo paukščių

Nebuvo

Nebuvo aistrų

Ne

Nebuvo meilės

Nebuvo medžių

Nebuvo meilės

Nieko nebuvo

 

Buvo ji

Tik ji

 

Ji ir aš

 

Aš ir Itakė

 

Atvykau

 

Atvykau Odisėjas

 

Ir mane priėmė

Davė man lanką

Paprašė

jį įtempti

Paėmiau jį

Negalėjau

Odisėjas

savo lanko

negalėjau

Man liepė

iššaudyt jaunikius

Apsidairiau

niekur

nepamačiau jaunikių

Man liepė

pasirodyt

Penelopei

Nemačiau jos

Apsidairiau

jos nemačiau

Penelope

Penelope

Nesuradau jos

Nei audeklo

nei staklių

nei nemigos

nei išminties

nei vienatvės

nei laukimo

nei maldų

nei apeigų

nei tikėjimo

nei ištikimybės

nei

Man liepė

pasikliauti

Telemachu

Neradau

kuo pasikliauti

Man liepė

pasitarti su žmonėm

Aplinkui

tuščios aikštės

tuščios gatvės

tuščios agoros

Tuščias miestas

Jokių

žmonių

 

Ir nei Euriklėjos

nei kitų moterų

Nei kvapų

nei skonių

nei santykių

nei akių

nei atodūsių

nei naktų

nei lakštingalų

nei miego

nei mėnulių

nei žvaigždžių

nei patalų

nei langų

nei kiemų

nei žalumos

nei

nei sapnų

 

Man liepė

ištarti

savo vardą

Ištariau

neišgirdau ką pasakiau

Ir niekas

neišgirdo

Surikau

nesigirdėjo

 

Tuščia tyla

 

Tuščioj tyloj

 

Odisėjas

vienas

tuščioj tyloj

 

Tada

ji paėmė mano lanką

įtempė

į mane nusitaikė

ir iššovė

ir strėlė

išlėkusi

sukalė

į vieną daiktą

visą mane

Visą kūną užpildė

mano strėlė

Mano strėlė

krūtinėje

rankose ir kojose

veide

liemenyje

Visas

prismaigstytas

savo strėlės smaigalių

Mano strėlė

visam kūne

Pilnas

smaigalių

 

Išgirdau ją šaukiant

Nugalėjau tave nugalėtojau

 

Pajutau kaip jos žolė

mane apsupa

Išaugo

Ir į savo tarpą

paėmė mane

jos žolė

 

Itakė

 

Parkritau

Atsikėliau

darkart į ją pažiūrėjau

pamačiau

kaip ji bėgo

kaip prilėkė

kaip prie manęs atsistojo

kaip man lupo akis

kaip man pjovė liežuvį

kaip man pjovė gerklę

kaip man pjovė rankas

kaip mane pjovė per pusę

kaip mane pjaustė

kaip pjaustė

kaip virš manęs pasilenkė

kaip ant manęs spjaudė

kaip mane spardė

kaip spardė

kaip spjaudė

kaip mane įmetė

spardydama

spjaudydama

į žolės jūrą

Gelmė

Gelmė

žolėje

 

Nugrimzdau

 

Grimzdamas

be akių

be liežuvio

be rankų ir kojų

be

Visas tik be

Grimzdamas

Visas be

 

Tokių kaip aš

neturi būti

 

Taip man kalbėjo

kai spjaudė

kai spardė

 

Tokių kaip tu

neturi būti

 

Dabar esu joje

bet esu ne aš

 

Tokių kaip aš

Tokių kaip tu

 

Taip man šaukė

Taip tau šaukiau

Tau taip šaukiau

kad tai nešiotumeisi

kur tik beeitum

kad niekada neišmestum

to iš galvos

Neturi būti

tokių kaip tu

Taip man šaukė

Neturi būti

tokių kaip aš

Kaip aš

 

Kaip tu

 

Šaukė

 

Išvykau

nebuvau

kariavau

nugalėjau

keliavau

grįžau

Nereikėjo

išvykti

nebūti

kariauti

nugalėti

keliauti

sugrįžti

Nereikėjo

 

Itakė

Kas ją palieka

nebesugrįžta

 

Šaukė

 

Itakė

Neturi būt tokio

kuris ją palieka

ir vėl sugrįžta

 

Itakė

Kas ją palieka

ir sugrįžta

nebeišvyksta

Neturi būti

tokio kuris ją palieka

ir sugrįžta

 

Itakės

šaukė

jos niekad niekas

šaukė

nepalieka už nugaros

Neturi būti

tokio kuris palieka

Itakę už nugaros

šaukė

Visi prasidėję

Itakėje

ten ir nusibaigia

Neleidžiu

Ne

Ne

 

Paskutinė pabaisa

ji

 

Neleidžiu

ilgėtis manęs

Ne

Neleidžiu

išvykt iš manęs

ir sugrįžt

į mane

Neleidžiu

išvykt iš manęs

Ir manęs ilgėtis

Neleidžiu

Likti

ir neišvykti

Šitai leidžiu

Tik šitai

 

Odisėjas

 

Taip

paskutinė pabaisa

esu aš

 

Odisėjas

 

Pati viena mane užkasė

 

Ji

 

Kas išvyksta

nebesugrįžta

O kas sugrįžta

nebeišvyksta

 

be

 

Ji

yra pati žiauriausia pabaisa

Ne kelionė

ne

kiklopai

laistrigonai

ne Kirkė

Poseidonas

ne uostai

viesulai

kvapai

melodijos

audeklai

pasakojimai

veidai

pažintys

kūnai

sueitys

Ne

Ne sirenos

Skila ir troškulys

Ne ilgesys

ne

ne ilgesys

Ilgesys

ilgesys

ne ne

tikrai

 

Pati žiauriausia pabaisa

esu aš

 

Jokios

kelionės atgal

niekad

atgal

 

Dabar palaidotas

joje

 

Ji

vienintelė pabaisa

 

Papjautas jos

 

Itakė

 

Palaidotas manyje

 

Kad vėl neišvyktų

 

Itakė

Visur

Itakė

 

Vėl išvykti

 

vienintelė pabaisa

 

Vėl išvykti

 

Nei Trojos

nei trojėnų

nei danajų

nei bendražygių

Išvykti vienam

Ir nebegrįžti

Šito trokštu

Ją palikti už nugaros

niekad jos nebeišvysti

Už nugaros amžiams

Už nugaros ji

priešaky aš

Priešaky

aš vienas

 

Dabar Itakė

 

Dabar ji

 

Esu kas tik nori

 

Ji

Odisėjas

 

Negaliu

nieko kito

 

Joje

 

Itakė

 

Kas ją palieka už nugaros

sugrįžta

 

Manyje

 

Reikia nubausti

 

Nesiliovė kalbėjusi

 

Reikia nubausti

 

Odisėją kapu

 

Itakę kapu

 

Odisėjo Itakės

 

Paskutinė

kelionė atgal

 

Grimzdamas

girdėjau kaip šaukė

mano vardą

Ir jis buvo jos

 

2003-11-15 – 12-02