Iš naujosios graikų kalbos vertė Elžbieta Banytė
Esu Itakė
Esu Odisėjas
Nesu Itakė
Esu Itakė
ir Odisėjas
Nesu Odisėjas
Esu Itakė
Praradusi Odisėją
Esu Odisėjas
Praradęs Itakę
Nesu Odisėjas
Esu Itakė
Odisėjas
Itakė
Odisėjas
Ji mane nužudė
Itakė
Aš jį nužudžiau
Aš ir jis
Ji ir aš
Dabar
ji
Tik ji
Esu ji
Aš ji
Grįžau
Odisėjas
Niekas
manęs nelaukė
manęs nepasitiko
Nei banga
nei smėlis
nei tėvas
nei šuo
nei uolos
nei namai
nei sūnus
nei žmona
nei dūmas
nei medžiai
nei vergai
nei jaunikiai
nei aikštės
nei šventyklos
nei žmonės
Kai grįžau
manęs niekas
nelaukė
Tik ji
Kai grįžau
manęs laukė
Itakė
Tik ji
Itakė
Buvo ten
ir laukė manęs
Laukė manęs
kaip niekas kitas
nelaukė
Iškeliavau
ir nukeliavau
ir keliavau
ir vykau
ir atvykau
neatvykdamas
Atvykau
Odisėjas
Parvykau Itakėn
Neatvykau
niekur
Už nugaros
kelionė
priešaky
ji
Laukė manęs
Tuščia
Nuoga
Pasiruošusi
Laukė manęs
Pasiruošusi
Kad ir kiek keliavau
neatvykau
į ją
Tai buvo ji
bet ne tokia
kaip tikėjaus
Iškeliavau
ir atvykau į ją
Niekur
Išskyrus ją
Atvykau
ir sustojau
Atsistojau
ir pažiūrėjau
ir išgirdau
ir pamačiau
ir pajutau
Aplink mane
visa Itakė
Žinojo
kodėl manęs laukė
Žinojo
kam pasiruošti
Aš ne
Aš ne
Nebuvau pasiruošęs
Buvau pasiruošęs viskam
Šitam nebuvau pasiruošęs
Ne šitam
Nepasiruošęs
Nepasiruošęs
herojus
Atvykau
bet nebuvau atvykęs
ten kur maniau
Atvykau į ją
Ji žinojo
kodėl atvykau
Žinojo
kodėl manęs laukė
Aš nežinojau
Aš tas
Prieš dvidešimt metų
Po dvidešimt metų
Dešimt
ir dar dešimt
Ruošėsi
dešimt
ir dar dešimt
Ruošėsi
ir laukė manęs
Laukė sugrįžtančio
Prieš dvidešimt metų
Po dvidešimt metų
Nuo tada
Ir atvykau
Ir iškeliavau
Ir atvykau
kur manęs laukė
Manęs niekas nelaukė
Tik ji
Man už nugaros
Troja
Hektoras
sienos
apgultis
pergalė
Priešaky
ji
Odisėjas
Itakėje
Nebuvo namų
Nebuvo lauko
Nebuvo dūmo
Nebuvo kalvos
Nebuvo sodo
Nebuvo vandenų
Nebuvo akmenėlių
Nebuvo smėlio
Nebuvo kriauklių
Nebuvo juoko
Nebuvo jūros
Nebuvo ugnies
Nebuvo šešėlių
Nebuvo kvapų
Nebuvo pašiūrių
Nebuvo slenksčių
Nebuvo stalų
Nebuvo lovų
Nebuvo bučinių
Nebuvo žaidimų
Nebuvo žodžių
Nebuvo žvilgsnių
Nebuvo rankų
Nebuvo lūpų
Nebuvo pavėsinių
Nebuvo kūnų
Nebuvo žiedų
Nebuvo ašarų
Nebuvo kẽlių
Nebuvo kūnų
Nebuvo dainų
Nebuvo šokių
Nebuvo debesų
Nebuvo glostymų
Nebuvo šnabždesių
Nebuvo paukščių
Nebuvo
Nebuvo aistrų
Ne
Nebuvo meilės
Nebuvo medžių
Nebuvo meilės
Nieko nebuvo
Buvo ji
Tik ji
Ji ir aš
Aš ir Itakė
Atvykau
Atvykau Odisėjas
Ir mane priėmė
Davė man lanką
Paprašė
jį įtempti
Paėmiau jį
Negalėjau
Aš
Odisėjas
savo lanko
negalėjau
Man liepė
iššaudyt jaunikius
Apsidairiau
niekur
nepamačiau jaunikių
Man liepė
pasirodyt
Penelopei
Nemačiau jos
Apsidairiau
jos nemačiau
Penelope
Penelope
Nesuradau jos
Nei audeklo
nei staklių
nei nemigos
nei išminties
nei vienatvės
nei laukimo
nei maldų
nei apeigų
nei tikėjimo
nei ištikimybės
nei
Man liepė
pasikliauti
Telemachu
Neradau
kuo pasikliauti
Man liepė
pasitarti su žmonėm
Aplinkui
tuščios aikštės
tuščios gatvės
tuščios agoros
Tuščias miestas
Jokių
žmonių
Ir nei Euriklėjos
nei kitų moterų
Nei kvapų
nei skonių
nei santykių
nei akių
nei atodūsių
nei naktų
nei lakštingalų
nei miego
nei mėnulių
nei žvaigždžių
nei patalų
nei langų
nei kiemų
nei žalumos
nei
nei sapnų
Man liepė
ištarti
savo vardą
Ištariau
neišgirdau ką pasakiau
Ir niekas
neišgirdo
Surikau
nesigirdėjo
Tuščia tyla
Aš
Tuščioj tyloj
Odisėjas
vienas
tuščioj tyloj
Tada
ji paėmė mano lanką
įtempė
į mane nusitaikė
ir iššovė
ir strėlė
išlėkusi
sukalė
į vieną daiktą
visą mane
Visą kūną užpildė
mano strėlė
Mano strėlė
krūtinėje
rankose ir kojose
veide
liemenyje
Visas
prismaigstytas
savo strėlės smaigalių
Mano strėlė
visam kūne
Pilnas
smaigalių
Išgirdau ją šaukiant
Nugalėjau tave nugalėtojau
Pajutau kaip jos žolė
mane apsupa
Išaugo
Ir į savo tarpą
paėmė mane
jos žolė
Itakė
Parkritau
Atsikėliau
darkart į ją pažiūrėjau
pamačiau
kaip ji bėgo
kaip prilėkė
kaip prie manęs atsistojo
kaip man lupo akis
kaip man pjovė liežuvį
kaip man pjovė gerklę
kaip man pjovė rankas
kaip mane pjovė per pusę
kaip mane pjaustė
kaip pjaustė
kaip virš manęs pasilenkė
kaip ant manęs spjaudė
kaip mane spardė
kaip spardė
kaip spjaudė
kaip mane įmetė
spardydama
spjaudydama
į žolės jūrą
Gelmė
Gelmė
žolėje
Nugrimzdau
Grimzdamas
be akių
be liežuvio
be rankų ir kojų
be
Visas tik be
Grimzdamas
Visas be
Tokių kaip aš
neturi būti
Taip man kalbėjo
kai spjaudė
kai spardė
Tokių kaip tu
neturi būti
Dabar esu joje
bet esu ne aš
Tokių kaip aš
Tokių kaip tu
Taip man šaukė
Taip tau šaukiau
Tau taip šaukiau
kad tai nešiotumeisi
kur tik beeitum
kad niekada neišmestum
to iš galvos
Neturi būti
tokių kaip tu
Taip man šaukė
Neturi būti
tokių kaip aš
Kaip aš
Kaip tu
Šaukė
Išvykau
nebuvau
kariavau
nugalėjau
keliavau
grįžau
Nereikėjo
išvykti
nebūti
kariauti
nugalėti
keliauti
sugrįžti
Nereikėjo
Itakė
Kas ją palieka
nebesugrįžta
Šaukė
Itakė
Neturi būt tokio
kuris ją palieka
ir vėl sugrįžta
Itakė
Kas ją palieka
ir sugrįžta
nebeišvyksta
Neturi būti
tokio kuris ją palieka
ir sugrįžta
Itakės
šaukė
jos niekad niekas
šaukė
nepalieka už nugaros
Neturi būti
tokio kuris palieka
Itakę už nugaros
šaukė
Visi prasidėję
Itakėje
ten ir nusibaigia
Neleidžiu
Ne
Ne
Paskutinė pabaisa
ji
Neleidžiu
ilgėtis manęs
Ne
Neleidžiu
išvykt iš manęs
ir sugrįžt
į mane
Neleidžiu
išvykt iš manęs
Ir manęs ilgėtis
Neleidžiu
Likti
ir neišvykti
Šitai leidžiu
Tik šitai
Odisėjas
Taip
paskutinė pabaisa
esu aš
Odisėjas
Pati viena mane užkasė
Aš
Ji
Kas išvyksta
nebesugrįžta
O kas sugrįžta
nebeišvyksta
Aš
be
Ji
yra pati žiauriausia pabaisa
Ne kelionė
ne
kiklopai
laistrigonai
ne Kirkė
Poseidonas
ne uostai
viesulai
kvapai
melodijos
audeklai
pasakojimai
veidai
pažintys
kūnai
sueitys
Ne
Ne sirenos
Skila ir troškulys
Ne ilgesys
ne
ne ilgesys
Ilgesys
ilgesys
ne ne
tikrai
Pati žiauriausia pabaisa
esu aš
Jokios
kelionės atgal
niekad
atgal
Dabar palaidotas
joje
Ji
vienintelė pabaisa
Papjautas jos
aš
Itakė
Palaidotas manyje
Kad vėl neišvyktų
Aš
Itakė
Visur
Itakė
Vėl išvykti
Aš
vienintelė pabaisa
Vėl išvykti
Nei Trojos
nei trojėnų
nei danajų
nei bendražygių
Išvykti vienam
Ir nebegrįžti
Šito trokštu
Ją palikti už nugaros
niekad jos nebeišvysti
Už nugaros amžiams
Už nugaros ji
priešaky aš
Priešaky
aš vienas
Dabar Itakė
Dabar ji
Esu kas tik nori
Ji
Odisėjas
Negaliu
nieko kito
Joje
Aš
Itakė
Kas ją palieka už nugaros
sugrįžta
Manyje
Reikia nubausti
Nesiliovė kalbėjusi
Reikia nubausti
Odisėją kapu
Itakę kapu
Odisėjo Itakės
Paskutinė
kelionė atgal
Grimzdamas
girdėjau kaip šaukė
mano vardą
Ir jis buvo jos
2003-11-15 – 12-02
