Iš naujosios graikų kalbos vertė Elžbieta Banytė
Laukiau jo
ir sugrįžo
Kelionė atgal
Visi jo laukė
bet jis sugrįžo
dėl manęs
Odisėjas
Tik dėl manęs
Saulės nusvilintas
jūros apdaužytas
prisikentėjęs
susisielojęs
vienas
medžiojamas
išsekęs
skaudamas
neberyžtingas
bet jis
Pats
Nepakeičiamasis
Sugrįžo
ir vėl
tapo mano
Grįžtamą dieną[1]
Visi jį priėmė
Aš
buvau visi
bet
ir kai kas daugiau
Tai
aš buvau
kai kas daugiau
Jums kalbu
iš ten
kur man būti
negalima
Labiausiai iš visų
Aš jo laukiau
Meilė
Tai yra meilė
Begalinis laukimas
Begalinio laukimo
pabaiga
Kankinanti aistra
Kankinančios aistros
pabaiga
Tai yra meilė
Grįžti
kai ilgesys buvo tapęs
nepakeliamas
Atsiduoti
kai aistra buvo tapusi
nepakeliama
Tai yra meilė
Nepakeliama
Šitaip jo laukiau
Nepakeliamai ilgėdamasi
Nepakeliamai geisdama
Labiausiai iš visų
Aš
buvau visi
ir kai kas
daugiau
Kelionė namo
Jums kalbu
iš ten kur
nereikėtų man būti
Esu ten
kur mane nusiuntė
jis
Atvyko
Ir keliavo
Ir ėjo
Ir nekreipė dėmesio
į nieką
Pirma
ką man parnešė
buvo dėmesys
man
Troškau jo
bet
ne šitokio
Negalėjo žiūrėti
nei į sūnų
nei į tėvą
nei į žmoną
nei į žmoną
nei į rūmus
nei į žmones
nei į jaunikius
nei į šunį
nei į draugus
nei į jaunikius
nei į dievus
nei į dievus
Galėjo žiūrėti
tik į mane
Troškau jo
bet
ne
šitaip
Itakė vìsa
bet
ir kai kas
daugiau
Ne tik medžiai
ne tik vandenys
ne tik lankos
ne tik žemė
ne tik šaltiniai
ne tik prieplaukos
ne tik šešėliai
ne tik drugiai
ne tik naktys
ne tik dangus
ne tik vaisiai
ne tik gėlės
žolės
paukščiai
ne tik
ne tik uolos
ne tik gyviai
Visa tai
bet
ne tik
Visa
ir kai kas
daugiau
Odisėjas
Itakėj
Grįžtamą
grįžtamą
dieną
Kokia įsimylėjusi
sopanti
iš tos meilės
kokia tuščia
be tos meilės
Visa
vien sopanti
trūkstama
meilė
Metų metus
viena be jo
tik laukianti
nebesivilianti
vildamasi nuolat
nuolat nebesivilianti
vildamasi ir laukdama
nebesivilianti ir nelaukianti
tik vildamasi
Tokia yra meilė
Laukti
ir neturėti
Viltis
ir negauti
Geisti
ir laukti
Geisti
ir nesivilti
Geisti
ir nelaukti
Geisti
ir viltis
laukiant
Geisti
ir geisti
nelaukiant
ir nebesiviliant
visad viliantis
ir nuolat laukiant
Meilė
kai neateina
kol lauki
Ateina
kai nelauki
Ateina
nes lauki
Ateina
kai nebegalì
daugiau laukti
kai
nebesivili
Jis yra
Jis buvo
mano
Su tokia meile
jo laukiau
Tokią meilę
jam duočiau
Su mintim
iš meilės paklydusiom
Su kūnu
paklydusiu
iš meilės
Paklydusi
visa aš
Itakė
paklydusi
iš meilės
Itakė
nepakeliamai įsimylėjusi
Džiūgaujanti
iš nepakeliamos meilės
Džiūgaujanti
kad yra
nepakeliamai įsimylėjusi
nes dabar
meilė
grįžo
ir pildosi
Odisėjas
gera nešantis
Jums kalbu
iš ten
kur man būti
negalima
Juokiausi
visu kūnu
Vėl atradau
savo kūną
ir juokiausi
nesidrovėdama
išsitiesusi prieš akis
dievams ir žmonėms
Juokiausi
pečiais
pėdomis
krūtimis
sėdmenimis
dantimis
akimis
pilvu
plaukais
visais savo įtrūkiais
visu svetingumu
visais pažadais
visais papročiais
visais pasirodymais
visais santykiais
visais įstatymais
visais žyniais
visais vandenim
visais gyvūnais
Visa
Itakė
Tegu sau šneka
Nėra
kitos laimės
Ji viena
Meilė
ją duoda
Tik meilė
duoda
šią laimę
kuri viena
ir nėra kitokios
Meilė
yra
laimė
Ir kas ją turi
nenori prarasti
Ir kas jos ieško
gyvena dėl jos
Ir kas ją randa
nieko kito nenori
Ir kas netenka
nieko kito neturi
kad išgyventų
Ir kas jos neranda
negyvena
Jums kalbu
iš čia
kur mane atsiuntė
jis
Grįžo
bet neparvežė apkabinimų
ar meilaus šnabždesio
jokio glostymo
jokio geidulingo
lietimo
nei bučinių
bučinių iš ten
kur
visus susirinkusius
iš tuščios meilės
išžudė
Grįžo
bet neparvežė
vienybės
Grįžo
ne tam
Ne taip lyg stovėtų
prieš Penelopę
atsistojo priešais mane
Atsistojo priešais mane
lyg
priešais jaunikius
Ne į juos nusitaikė
Pakėlė savo lanką
jį ištempė
kaip ištempia tik jis
savo lanką
išžudyti jaunikiams
ir į mane nusitaikė
To nelaukiau
Buvau pasirengusi
jam atsiduoti
jam duoti
kiek turiu
kiek reikia
kad išsigelbėtų
kad taptų laimingas
kad
vien tik manasis
taptų laimingas
Niekur
neradęs
to ką jam duočiau
Iš niekur neparsivežė
ko jam reikėtų
Jam reikėjo manęs
Jo laimė
buvau aš
Negrįžo mylėdamas
Į mane nusitaikė
ir pripildė
savo smaigalių
man visą kūną
Pasenęs
sudaužytas
išduotas
be svajonių
be saviapgaulės
niekieno nelydimas
išsekęs
sutriuškintas
Viskas jam už nugaros
Priešais jį
tik aš
Odisėjas
o priešais jį
tiktai
Itakė
Nieko daugiau
Niekada daugiau
nebuvo taip
ištempęs
savo lanko
Niekada daugiau
jo strėlė
neišlėkė
su tokiu įsiūčiu
taip taikliai
Niekada daugiau
ji taikinio
nepasiekė
taip
jį perverdama
Mane visą
pripildė
savo strėlės
smaigalių
Maniau
kad aš
jį padarysiu
laimingą
Ne jis
Nepaliko taško
kur neįėjo
bet ne šitaip
kaip norėjau
geidžiau
norėjau
kad įeitų
Visur
skausmo smaigaliai
Itakė
kuriai visur skauda
Skausmai
visi kartu
neišsilaikiau ant kojų
Iš skausmo
nugriuvau
Meilė
Suskilusi
vienybė
Suvarpytas kūnas
Odisėjo
strėlės
Itakė
paslika
Meile
meile
kviečiau ją
Kurgi meilė
kviečiau
Neatėjo meilė
Atėjo Odisėjas
Ir tada
ėmė man duoti
Tada
davė man viską
Tas klastingas meilužis
priešiškas garbintojas
priešgina vyras
atvirkščias užkariautojas
Ką tik rado
kirvį
peilių
kardų
durklų
kas tik aštraus
į rankas jam pakliuvo
su viskuo
mane akėjo
lengva ranka
Ir mano kūnas
viską priėmė
Apstulbau
Nusigandau
Aš
Itakė
sustingau
priešais
jo apsiaustį
iš priekio
iš visur
puolimą
Nesuspėjau
Man sutrukdė
begalinis
aistros laukimas
Nekovojau
nesipriešinau
Mane pribloškė
išsipildymo
tikrumas
žinia
kad dabar bus
mano
pagaliau
many
Ir priėmiau
jo neapykantą
Net Trojos
šitaip nesugriovė
Net Troja
šitaip nenustebo
Net Troja
šitaip nesusigūžė
kaip aš
Tik neapykanta
Tam nereikėjo
dešimt metų
Netrukus
viskas baigėsi
Jis vienas
ištisa kariuomenė
Visi achajai
Visi karo vežimai
Visi ginklai
Visa neapykanta
Visas priešas
Pasenęs
pervargęs
praradęs viltį
sužlugdytas
išsibaigęs
bet
įpykęs
įpykęs
sužvėrėjęs
nesustabdomas
apimtas šėlo
neperkalbamas
ryžtingas
pasiruošęs
pasiruošęs
pribrendęs
šitam žygiui
šaukė
vis dar girdžiu jo balsą
čia kur dabar esu
kur jis mane nusiuntė
girdžiu jo balsą
šaukė
Jei nebūtų Itakės
nebūtų ir Trojos
Jei nebūtų Trojos
nebūtų Itakės
Šaukė
perdžiūvusia gerkle
išdužusiais dantim
išplėštu liežuviu
šaukė
šaukė
ir buvo visas
visa kariuomenė
kuri šaukė
prakaituodama
purvina
druskuota
kruvina
šaukė
Jei nebūtų Trojos
nebūtų ir Itakės
Jei nebūtų Itakės
nebūtų Trojos
Visa kariuomenė
taip šaukė
taip šaukė
Čia kur esu
vis dar girdžiu
Po Trojos
aš
Dėl jo kentėjau
Jį apraudojau
Dėl jo aukojau
Dėl jo nemigau
Jo
ir tik jo
laukiau
aš
geroji
svetingoji
motiniškoji
jo žemė
jo motinynė
aš
buvusi
jo tikslas
jo grįžimas
buvusi visa
Jam parodžiau
Penelopę
Eumają
Telemachą
Euriklėją
Argą
Laertą
Jo rūmus
Jo laukus
Jo sostą
Jo tautą
Medžius
Paukščius
Vandenis
Spalvas
Gėles
Vabzdžius
Bangas
Kvapus
Stalus
Ugnį
Vidurnaktį
Šokius
Dainas
Džiaugsmą
Ramybę
Meilę
Ramybę
Meilę
Ir dar daugiau
Jam parodžiau
save
Pažiūrėjo
virš manęs pasilenkęs
ir ko ieškojęs
tą rado
ir nuo čia
prasidėjo
puolimas
Pasilenkęs
su neapykanta
Odisėjas
Gera nešantis
Aš ne Troja
šaukiau jam
Aš ne Troja
Ne Hektoras
Ne Priamas
Ne Paris
Ne Poliksenė
Ne Kasandra
Ne Andromachė
Ne Hekabė
Ne Paris
Ne Hektoras
Ne Hektoras
Ne Troja
Ne trojiečiai
šaukiau
ne trojiečiai
Ir mano balsas
sklido
iš jo strėlės smaigalių
Jums kalbu
iš ten
kur man būti
negalima
Tuščias vyras
štai kas buvo
Tuščios gyslos
tušti raumenys
tušti nervai
Visas tuščias
Pilnas
tik neapykantos
Ir dabar urzgė
Jei nebūtų tavęs
nebūtų ir jos
Jei nebūtų jos
nebūtų tavęs
Tuščias vyras
neapykantos pilnas
urzgė
iš pykčio
Juodasis grįžimas
Ir tada
pasijutau
nelaiminga
Viskas kartu
ir kartu
jau per daug
Nieko nereikia
uosto nei karo laivams
nei grįžimui
Nei prieš
nei po kelionės
Nei paguodos
nei troškimų
Šito
nesinori
ir nereikia
niekam
Negrįžtamą dieną
Nepradėjo nuo vieno
Pradėjo nuo visų
nuo visų kartu
Žudė
ir žudė
iš pradžių visus kartu
po to likusius
Telemachas
Euriklėja
Eumajas
Laertas
Penelopė
Argas
sostas
rūmai
laukai
bangos
kalvos
lankos
miškai
paukščiai
keliai
šventyklos
žudė
žudė
nė vienas ne pirmas
nė vienas ne paskutinis
tauta
jaunikiai
žyniai
vergai
gyvuliai
ramybė
meilė
ramybė
meilė
ir
dar daugiau
Itakė
kraujuose
Itakė
sukapota
be galvos
Itakė
sužalota
išmėsinėta
iškastruota
užsmaugta
iškankinta
nusiaubta
Itakė
sulaužytais kaulais
išmuštais dantimis
išplėštu liežuviu
išluptomis akimis
nukirstais medžiais
sudegintais namais
Itakė
išskerstomis bandomis
sugriautais namais
ištryptais laukais
pelenuose
sunkiai sužalota
apdeginta
sugriauta
ištuštėjusi
Itakė
be jūros
be dangaus
be žmonių
be gėlių
be dainų
be
be
Ir nugrimzdau
Jūros apsemta
skęstanti
dūstanti
Itakė
į juodąjį gylį
tamsą
bešviesę
Visi kartu
ten kur
dabar esam
kur mus nusiuntė
jis
Nugrimzdome
O dabar
nieko
Tuščias paviršius
Nebanguojančios bangos
Jūra ne salos
Ten kur esame
mūsų nėra
Jums kalbu iš ten
kur mūsų nėra
Ir jis
kur bebūtų
Išvyko
Neišvyko
Pasiliko
Kur likti
Neliko
nieko
Kur keliavo
Jo nemačiau
išvykstančio
Ir daugiau jo nebemačiau
Kas jį matė
Niekas nematė
Praėjo
metų metai
nuo tada
Kas jį matė
Niekas nematė
Kas gi matytų
Dingęs
Tai yra
dingęs
žmogus
Dingęs
kūnas
Niekas nežino
Niekas
negirdėjo
daugiau niekada
apie jį
Niekas
nebeprisimena
kas buvo
jo vardo
Niekas nežino
Išvyko
sugrįžo
pradingo
Kas toks buvo
kur karaliavo
Nei kur
jis keliavo
Nei kur
jis mokėsi
ir mokėsi
Nei ką
jis mylėjo
Nei ko
jis ilgėjosi
Nei ką
jis sukūrė
Nei kas
Jį mylėjo
Nei ką
nugalėjo
Nei kas
sugrįžo
Kas buvo
Niekas
To kas svarbu
Niekas
Jis
pradingo
vėliau
po daugelio metų
nei vienas
Niekas
Grįžęs
negrįžęs
Ir mes čia
kur esame
Juoda ramybė
Begalės asfodelijų
Nuoga tyla
Sušalusi tuštuma
Drėgna tamsa
Amžinas nejudrumas
Visi mes čia
Niekur
Šešėliai
be pavėsio
Ir jis
kad ir kur būtų
jei kur nors yra
šešėlis ir jis
be pavėsio
Kalbu
bet manęs nėra
Aš
papjautoji
Ir visi aplinkui mane
papjauti
Labiausiai neišmatuojamose
gelmėse
Šaukiu
kad išgirsčiau
savo balsą
Niekas manęs negirdi
Itakė
Hade
po vandeniu
dingusi
Hado
gelmėse
Negrįžęs
grįžęs
Šaukiu
kad išgirsčiau
savo vardą
Jį girdžiu
tiktai aš
Negrįžęs
grįžęs
negrįžęs
Šaukiu savo vardą
girdžiu jį
ir
mano vardas
yra
Troja
2004 05 7–11
[1] Orig. pateikiama Homero Odisėjos I giesmės 9 eil. frazė νόστιμον ἦμαρ; į lietuvių kalbą vertė Antanas Dambrauskas – vert. past.
