Siuntos, knygų atsiėmimas, prenumerata: +370 607 76545 | Administracija: +370 643 47069 nzidinys@nzidinys.lt
Antanas Gudaitis: Tekstai ir vaizdai, sudarytojos Eglė Kunčiuvienė, Ema Mikulėnaitė, Vilnius: Lietuvos nacionalinis muziejus, 2020, 542 p., iliustr., 500 egz.
Dailininkė Vida Kuraitė

Lietuvos dailės istorikai jau senokai su augančiu pavydu dairosi į latvių ir estų kolegas, kurie sistemingai vieną po kitos leidžia savojo modernizmo klasikų monografijas arba monografijos apimties ir atitinkamo svorio bei storio retrospektyvinių parodų katalogus. Mums netrūksta probleminių straipsnių ir monografijų, nušviečiančių Lietuvos modernizmo dailės raidos procesus nei lietuvių, nei kitomis kalbomis, tačiau stinga šių procesų veikėjus pristatančių akademinių studijų. Išskyrus prieš porą metų lietuviškai išleistą, o šiuo metu į anglų kalbą verčiamą Algės Andriulytės monografiją Ferdynandas Ruszczycas: Civis vilnensis sum (2018), per pastaruosius penkerius metus nepasirodė jokia kita tokio pobūdžio knyga, o ir anksčiau išėjusioms suskaičiuoti pakaktų vienos rankos pirštų. Iš Naujosios dailės istorijos perspektyvos perrašoma prašyte prašosi net nacionalinės dailės pradininko Mikalojaus Konstantino Čiurlionio dailės interpretacija, ką ir kalbėti apie kitų į sovietmečio kanoną vis dar įspraustų ilgojo XIX a. ir XX a. dailininkų kūrybą. Norėtųsi tikėtis, kad impulsą pajudėti šia linkme suteiks atsigavusi šaltinių leidyba. Praėjusiais metais pasirodė Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus leidinys Mikalojus Konstantinas Čiurlionis: Korespondencija 1892–1906 (t. 1, sudarytojai Radosław Okulicz-Kozaryn, Nijolė Adomavičienė, Petras Kimbrys, 2019) – kritinis šaltinių rinkinys, leidžiantis giliau ir plačiau nei iki šiol suvokti ir interpretuoti Čiurlionį. Dar solidesnis pamatas išsamiai monografijai – šių metų pradžioje Lietuvos nacionalinio muziejaus išleistas monumentalus šaltinių rinkinys Antanas Gudaitis: Tekstai ir vaizdai (sudarytojos Eglė Kunčiuvienė, Ema Mikulėnaitė, 2020).

Tokio leidinio apie dailininką iki šiol neturėjome. Tai tikras lobis kultūros istorikams, veikalas, kuris dar tebekvepėdamas spaustuvės dažais tampa klasika. Didesnę pusę pusės tūkstančio puslapių storio knygos užima daugiasluoksnė Gudaičio biografija, kurioje kruopščiai surinkti faktai perpinami dailininko prisiminimų ištraukomis, citatomis iš amžininkų tekstų ir iliustruojami ne tik fotografijomis bei kūrinių reprodukcijomis, bet ir apčiuopiamo tikrumo naratyvui suteikiančiais dokumentų atvaizdais. Šį šaltinį, norintiems sužinoti, kas buvo ir yra Gudaitis, parengė Eglė Kunčiuvienė – viena iš knygos sumanytojų ir sudarytojų. Kunčiuvienė – Gudaičio duktė, tad ji disponavo ne tik valstybės atminimo institucijose saugoma tėvo biografine medžiaga bei kūrybos rinkiniais, bet ir šeimos rankose esančiais vizualiniais bei tekstiniais dokumentais. Kita vertus, glaudus emocinis ryšys ją matyt varžė, tad dėl veikalo apimties, viešinamos medžiagos kiekio ir formos ji nusprendė tartis su redaktoriavimo patirties turinčia bičiule Ema Mikulėnaite, kuri tapo antrąja knygos sudarytoja. Rengėjos užsibrėžė tikslą „parodyti kuo daugiau visko apie Gudaitį, visokio Gudaičio“ („Pratarmė“, p. 7) ir nuosek­liai jo siekė. Atrinktą medžiagą struktūravo ne kartą kitų išmėgintu, klasikiniu būdu. Be minėtos biografijos tomą sudaro kritikos tekstai apie Gudaičio kūrybą, jo įvairialaikės mintys apie nacionalinės dailės aktualijas, meno tikslus, tapybos mokymą ir savo paveikslus, amžininkų ir šeimos narių prisiminimai, korespondencija. Biografijoje išplėtotas nuoseklus pasakojimas apie visą Gudaičio gyvenimą, o kituose šaltiniuose vyrauja sovietmečio įtampos, dramos, realijos. Sudarytojų manymu, tolstant sovietinei epochai, tai buvo itin svarbu užfiksuoti. Laiko būvį savaip perteikia ir Jolitos Mulevičiūtės įžanga, kurios, užsitęsus knygos parengimo procesui, autorė apsisprendė nebeatnaujinti. Taigi knygai būtų galima prikišti vienintelį dalyką: žinių apie dabartinę Gudaičio kūrybos refleksiją stygių. Žinoma, pažintį su Gudaičiu pradedančiam skaitytojui tai neturėtų pernelyg kliūti, o naujoms interpretacijoms medžiagą kaupsiantys tyrinėtojai ras kitų būdų papildyti turimus išteklius, juolab kad dalis informacijos istoriografinių nuorodų pavidalu jau pateikta Lietuvos dailininkų žodyne esančioje Mulevičiūtės parengtoje Gudaičio biog­ramoje (Lietuvos dailininkų žodynas, t. 3: 1918–1944, sudarytoja Lijana Šatavičiūtė-Natalevičienė, Vilnius: Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2013)