Ši nedidelė knyga siekia ambicingo uždavinio – supažindinti lenkakalbę erdvę su tarpukario Lietuvos filosofine mintimi. Knygai pasirodyti yra ir šventinis pretekstas – Vytauto Didžiojo universiteto šimtmetis. Kaip deklaruoja sudarytojai – tai pirmoji knyga naujoje Bibliotheca Lituaniae serijoje. Tad kaip Krokuvos Jogailaičių universiteto tyrėjai pristato lietuvišką filosofiją?
Antologinio tipo knygos visada yra kompromiso rezultatas: kokius autorius, temas ir kokios apimties tekstus reikėtų atrinkti, o ką paaukoti? Šiuo atveju nuspręsta apsiriboti labai kuklios apimties tekstais, bet pristatyti daugiau autorių. Sudarytojų nuomone, ryškiausias Lietuvos tarpukario filosofų vienuoliktukas yra toks: Stasys Šalkauskis, Vosylius Sezemanas, Pranas Dovydaitis, Vydūnas, Izidorius Tamošaitis, Pranas Kuraitis, Vladimiras Šilkarskis, Pranas Mantvydas, Juozas Girnius, Antanas Maceina, Levas Karsavinas. Monty Python organizuotame filosofų futbole tai turbūt nebūtų pati stipriausia komanda, tačiau ji leidžia matyti, kas anuomet buvo mąstoma.
Tematiniu požiūriu čia suguldyti tekstai neblogai atspindi iššūkius, kurie kilo kuriant filosofiją jaunoje šalyje ir be gilių filosofinių tradicijų. Antologija pradedama simboliškai atrinkta Šalkauskio 1922 m. inauguracine paskaita „Filosofijos mokslo ypatybės“ (tekstas veikiau proginis, nei atspindintis Šalkauskio filosofinę sistemą). Kiti atrinkti straipsniai atspindi rūpimą kultūrinę ir istorinę problematiką, tautiškumo klausimą (Sezemano „Tautinės kultūros klausimu“, Dovydaičio „Ar esama tautinės filosofijos?“), egzistencinę ir eschatologinę problematiką (Girniaus „Žmogiškoji kančios prasmė“, Mantvydo „Legenda apie Didįjį inkvizitorių“). Užbaigiama taip pat simboliškai atrinktu tekstu – ištrauka iš Karsavino jau prieš mirtį užrašyto traktatėlio „Apie tobulybę“.
Pasirinktas antologijos pavadinimas Tarp pasaulių yra ne tik nuoroda į Šalkauskio Sur les confins de deux mondes, bet neblogai nusako ir skirtingų filosofinių tradicijų susidūrimą anuometinėje Lietuvoje – mūsų filosofai studijavo tiek Rusijos, tiek Šveicarijos, Prancūzijos ar Vokietijos universitetuose, Vakarų filosofinis kanonas čionykščius mąstytojus taip pat pasiekė visų pirma vokiečių ir prancūzų kalbomis, tačiau svarbūs buvo ir XIX a. pabaigos – XX a. pradžios rusų filosofai (ypač Vladimiras Solovjovas ir Nikolajus Berdiajevas).
Kaip suprato Šalkauskis, buvimas „tarp“ yra tiek galimybė, tačiau taip pat ir pavojinga padėtis. Vietos, įvykiai ir reiškiniai, esantys „tarp“ kažko, visuomet greičiau apibrėžiami negatyviai, o ne pozityviai. Pasakius, kad „Lietuva yra neLenkija, neRusija, neLatvija ir neBaltarusija“, mes kažko per daug turiningo nesužinome. Kiek daugiau nei šimtas puslapių tekstų irgi nepadės giliai perprasti Lietuvos filosofijos, istorijos ar kultūros, tačiau ši antologija gali būti neblogu pažinties tašku ar „kabliuku“ tolesniam domėjimuisi. Tiesa, ši pažintis galėjo būti pagilinta nedideliu bibliografiniu sąrašu ar tuo, kas dar parašyta apie lietuvišką filosofiją ne lietuvių kalba arba ką svarbaus parašė atrinkti autoriai. Bet informatyvumo neabejotinai prideda sudarytojų-redaktorių pratarmė (lenkų, lietuvių ir anglų kalbomis) ir Vytauto Didžiojo universiteto mokslininkų Tomaszo Błaszczako ir Manto Antano Davidavičiaus įvadinis straipsnis.
Žvelgiant plačiau, nedidelės apimties leidinys, skirtas pirmajam susipažinimui su kokiu kaimyninės šalies kultūros ar istorijos aspektu, – įsidėmėtina ir sektina idėja. Tokių leidinių buvimas rodo sugebėjimą tuo pačiu metu įveikti ne tik provincialumą ar aroganciją, bet ir mąstyti apie savo pačių vietą pasaulyje. Lietuviškoje vaizduotėje, pavyzdžiui, Lenkija egzistuoja veikiau tik kaip keli mums žinomi autoriai, kurie dažniausiai yra kaip nors susiję su Lietuva ar bent Vilniumi, o apskritai tai tranzitui ar savaitgaliniam apsipirkimui Biedronkoje skirta šalis. Fliakai su Żubrówka, žinoma, mielas ir malonus būdas pažinti kaimynus, tačiau jį vertėtų papildyti nuodugnesnėmis studijomis. Galbūt net pavyktų sužinoti ką nors svarbaus, naujo ar galiausiai netgi geriau pažinti patiems save? O šiaip, šiais metais minint Lietuvos universiteto-VDU šimtmetį, ši knygelė turbūt dailesnė ir savimeilę labiau glostanti dovana, nei mes patys sugebėjome sau pasidovanoti.