kai bučiuoji mane prasižiok lyg kalbėtum
nes sudilo visi pinigai štai tyla
ir todėl žolėje guli du trafaretai
vietoj mūsų kurių žolėje nebėra
ir todėl šitas amžius praslinks lyg šešėlis
deklaruodamas turtą išvengęs skolų
nenorom pasirašęs kur reikia bet vėlgi
kas iš to jei balandis užtruko kaip du
kas iš to jei žolėj mus atranda kaip kliūtį
kas iš to aš norėjau vietovardžiu būti
bet žemėlapiai jau aplieti degtine
ir todėl užsipildom ir krentam į pynę
ir sunku pasakyt ar tikra ar tikrinė
bet žolė ta pati lyg bučiuotum mane
* * *
nebeįsimylėk ir supratau
kaip svorių atsisako ši trauka
time will say nothing but i told you so
nepaisančiam ribos paribyje
naujesnė propaganda ir nauji
mokėjimų ir čekių atšvaitai
kovinėje parengtyje kuri
pilotui nepadės
net jei matai
įsivaizduok Glaukonai oloje
šešėliai du mus mėgdžioja arba
istorija praslinks daugkart greičiau
nes čia lengviau klastojama šviesa
žibintais pikseliais cigarete
ir tu neva kažką sakei
sakiau
DEGTUKAI
ir anksčiau ir vėliau
mama nieko nesakydavo
kai žaisdavau degtukais
kišdavau kur telpa
ir dega
braukdavau kur dega
ir dega
mojuodavau kur nieko nematyti
ir stebėdavau ugnį kur matyti viskas
kartais dar statydavau tokius namukus
juose gyvendavo sieragalviai
nors tada dar nežinojau
mudu
dabar daug kas aiškėja
cigaretė tavo lūpose ir
valties dugnas padengtas
šlapiais degtukais
kišenėje turiu žiebtuvėlį
tiesa
tau nesakysiu
iki šiol
kai prašai ugnies
bijau
kad padegsi
namus
ARS POETICA
ir tai ką miegas pasiskolino iš mūsų
ko teologas nesupranta bet paaiškins
ir tai kad degant hardams lieka laukti laiško
ir kad palūkanos pakils o aš paklusiu
paimk dar už gerklės man net visai patinka
ši epocha manęs negeidžianti meilužė
ir kviečiantys užeit jos atvirieji lūžiai
užmes vėl matricą nelyg žuvelei tinklą
gal net prasmingas toks spurdėjimas juk greitai
išseks ši upė mano mielas Hėrakleitai
bet dar bus galima sušlapti kur ne kur
kai skolą miegas sugrąžins balsais saliutais
paskelbęs naują pabaigą ir šios valiutos
tegul galios ne čia tegul galios svetur
ČIA AŠ
nors ir labai pažengs medicina
reikės eilinės rokiruotės
nes kyla dūmai ir trys dvi viena
dabar jau durk vėliau didžiuokis
manim svyruojančia pilies gatve
perimetru kuriuo švytuosim
ir liks tik vienas klausimas kas čia
čia kreipiniai čia vis dar uostai
čia mano balsas siunčia po velnių
tas siluetas aš su šuneliu
be teisės ir be noro grįžti
galėčiau nerašyt tik šūktelt fas
dabar jau supratai – čia aš
dabar suprask kad tai kvailystė
POST-TRUTH
Šokėjai
iš meno meluoti iš melo
atsimenu kelios figūros
nemoku nė vieno žingsnelio
tiesos nesakau iš natūros
todėl gal tokie intervalai
galėtum suklupt neparpulti
bet ryžto turi ir kioskeliai
man ruošia simptomą insultui
ir dramteatriai ruošia jau dramą
išminčiui benudobiant chamą
dabar man nerūpi struktūros
išeik tau pašauksiu kad sninga
nesnigs nes retorikoms stinga
svarbiausios poetui figūros
SĖDINT PRIE KOMPIUTERIO NAMIE, ŽIRMŪNUOSE, VILNIUJE
- A. W.
Virš savo galvos matau pilką šešėlį,
Prirašytų lapų gniužulą,
Plazdantį tarsi drugelis ekrano šviesoje.
Gatvėje tarp pilnų daugiabučių
Ženklinantys kelią punktyrai nuseka vienas kitą
Į rytmečio tolius.
Mano dešinėje,
Prieblandos apgaubtoje lentynoje
Dvi baltos knygų nugarėlės
Tvieskia ir sustingsta vyzdyje.
Atsilošiu, švinta ir artinasi rytas.
Nyksta drugelis. Balandis, ieškodamas namų,
nutupia ant palangės.
Aš iššvaisčiau tavo gyvenimą.
PRANAŠYSTĖ
Prisėsime kampelyje mums svetimos vaizduotės,
Laidynų prislėgti išsigalvosim kokį ryšį –
Gal pranašystę, gal įsakymą po du rikiuotis,
Gal pabaigą, nebepriklausančią nuo to, ar grįši.
Nes išnaršyti tomai nebyliausių avantekstų
Mums sufleruoja, kad tyla pirmesnė net už žodį.
Ir net statistika nebepagrįs, kad mes vienodi,
Kad telpam aikščių ertmėse tarp marmuro ir gestų.
Sakysi: „Ar žinai, kas išdalino mūsų daiktus?“
„Kvailele mano, tik rega galėjo šitaip klysti,
Na, gal dar atgyvenus savo amžių autorystė.“
„Kvailesnė už tave? Ar pamažu jau prisitaikius?“
Burtažodžio dėka nuo mūsų atsiskirs tėvynė.
Tvari vienatvė mus be jokio reikalo sukūrė –
Ir teks stebėt, kaip leidžiasi bejėgė Mnemozinė
Į išmatuojamą, bet nesuvokiamą jos tūrį.
