Siuntos, knygų atsiėmimas, prenumerata: +370 607 76545 | Administracija: +370 643 47069 nzidinys@nzidinys.lt
Tadas Gindrėnas. Likimas. 2021. Linoraižinys, 70 x 100

Varšuva

Parkų kapinėse

Žalias tvenkinys

Gal pasirodys kokia žuvelė

Žuvelė pasirodo

Trūksta šviesos

Išlenda saulė

Ieškome tiesiausios krypties

Mus pasiunčia

Milžiniški plakatai vėliavos

Kryžiai kryžiai kryžiai kryžiai

Vienoje aikštėje amžinoji ugnis

Tirpdo du kareivėlius

Kitoje aikštėje protesto akcija

Trys piliečiai teigia savas tiesas

Už 50 metrų stovi vyras

Su plakatu teigiančiu jog

Už 50 metrų skleidžiamas melas

Saldžiarūgštė kaltė muziejuje

Kurio neaplankėm

Gardus čekiško alaus gurkšnis po to

Kaip sakė vienas poetas

Laikas senka neišsenkamai

Kaip atitarė viena vertėja

Žodžiai patys mus susiranda

Godzila Vilniuje

niekas nepravedė instruktažo

kaip elgtis tokiais atvejais

ieškojau tyro vandens lašo

interneto druskų vandenyne


bandžiau prisiskambinti

ryšys nutrūkęs užimta

žinoma turėjai svarbesnių reikalų

nei atsisveikinimas

niekada nebuvai sentimentali

o dabar jau nebepasikeisi

įjungiau senąją amžinatilsį tėvo radiją

(jam pasisekė kad neteko šito patirti)

šnypštimas jokio raiškaus balso

šššššššššššnypšššššššštimaššššš

stalčiuje kelios jodido tabletės

ant grindų nuotraukų

reikalingiausių daiktų labirintai

viskas tuščia klaidina


įsiterpiu į link stotelės srūvančią minią

ten jau laukia specialūs autobusai

važiuojantys maršrutu

Žemieji Paneriai – Mirtis

(o gal Viltis

mano regėjimas nepuikus

o dar ta migla)


eismas sutrikęs

stovime vietoje

žvilgsniai nukreipti tolyn

į priekį

laukiantys

Princas ant balto žirgo

Mūšis nepralaimėtas kol plazda vėliava

Kol lydimi palaikymo šūksnių jojam link priešo

Kol kvėpuoju

Glotnūs šarvai švariai sulaižytos šukuosenos

Mobiliosios treniruočių programos

Keto mityba papjaunam pakeliui pasitaikiusį

Elnią šerną valstietį

Pjaunamės tarpusavy dėl statuso titulo aukso

Po kaklu lengvučiai kryželiai

Gilios žaizdos prie širdies skaudžiausios

Ilgiausiai neužgyjančios

Jas labiausiai ir slepiam neduokdie

Priešai sužinos kur suduot mirtiną smūgį

Nors ir taip žino

Patys eikliausi eržilai kartais suklumpa

Prašmatniausi ginklai apvilia

Bet vis vien esam pasiryžę kovot iki galo

Dum spiro, spero

Don kichotai pasikinkę baltus arklius

Svaipinantys sufotošopintas dulsinėjas

Rembo: Pirmasis kraujas

Nemigo nakties angelai sūpuoja mus švino glėby.

Tavo akių Amžinąją ugnį nešu nelyg Prometėjas.

Atstatau krūtinę niršių dievų kulkoms.

Jie seka mus Dorovės sraigtasparniu.

Saikdina Skaistybės kariauną, girdo ją švęstu vandeniu.

Kristaus kūnu maitina ir pupomis bei juoduoju šokoladu Pergalė.

Pažvelki, kokie ornamentiniai bicepsai, tricepsai.

Pažvelki, bet šiukštu nelytėki!

Kvepi tu Nike.

Ambrozija atsiduodi.

Tavo krūtys – du stirniukai.

Mano durklas Aistra išgaląstas.

Neriu vis gilyn Svaigulio tankmėn.

Nykštukai

mažose trobelėse

gyvena maži žmogeliai

jie dirba mažus darbelius

skaičiuoja smulkius pinigėlius

juos vargina nedideli vargai

vargeli tu mano vargeli

sušnabžda mažas žmogelis

bet toliau uoliai darbuojasi

ir laukia mažų švenčių

pavyzdžiui kai sūnelis

toks mažas mažutėlis

aguonos grūdelis

ištars pirmą žodelį

ar žengs pirmą žingsnelį

savo netolimoje kelionėje

tokioje netolimoje kad net artimoje

taip ir bėga dienos dienelės

naktys naktelės

kol nutinka įvykis

labiau gal įvykėlis nutikimas

dideli įvykiai

tokiems menkiems žmogeliams

nenutinka

taigi įvyksta nutikimas

ir susiburia visi mažieji

į mažąjį susibūrimą

ir aptaria trumpai drūtai

kiekvienas žmogelis

net ir pats mažėliausias

su savo nuomone

kad ir kokia menkute

bet tvirta

pavyzdžiui:

– Demokratiškose ir nekorumpuotose valstybėse toks individas būtų izoliuotas nuo visuomenės jau seniai. Blogis ant kojyčių.

– Skamba kaip paauglio sapaliojimai kai jis persipjauna riešus dėl dėmesio stokos.

– Nereikia paranojiškomis isterijomis ir manijomis bandyti nukreipti visų dėmesį.

– Tai gal pagaliau išsinešdinsi į savo tėvynę, išsigelbėsi nuo genocido.

taigi vienu ar kitu klausimėliu pasisako visi

ir tada eina kas sau

kuo toliau

tolėlėlėliau