Varšuva
Parkų kapinėse
Žalias tvenkinys
Gal pasirodys kokia žuvelė
Žuvelė pasirodo
Trūksta šviesos
Išlenda saulė
Ieškome tiesiausios krypties
Mus pasiunčia
Milžiniški plakatai vėliavos
Kryžiai kryžiai kryžiai kryžiai
Vienoje aikštėje amžinoji ugnis
Tirpdo du kareivėlius
Kitoje aikštėje protesto akcija
Trys piliečiai teigia savas tiesas
Už 50 metrų stovi vyras
Su plakatu teigiančiu jog
Už 50 metrų skleidžiamas melas
Saldžiarūgštė kaltė muziejuje
Kurio neaplankėm
Gardus čekiško alaus gurkšnis po to
Kaip sakė vienas poetas
Laikas senka neišsenkamai
Kaip atitarė viena vertėja
Žodžiai patys mus susiranda
Godzila Vilniuje
niekas nepravedė instruktažo
kaip elgtis tokiais atvejais
ieškojau tyro vandens lašo
interneto druskų vandenyne
bandžiau prisiskambinti
ryšys nutrūkęs užimta
žinoma turėjai svarbesnių reikalų
nei atsisveikinimas
niekada nebuvai sentimentali
o dabar jau nebepasikeisi
įjungiau senąją amžinatilsį tėvo radiją
(jam pasisekė kad neteko šito patirti)
šnypštimas jokio raiškaus balso
šššššššššššnypšššššššštimaššššš
stalčiuje kelios jodido tabletės
ant grindų nuotraukų
reikalingiausių daiktų labirintai
viskas tuščia klaidina
įsiterpiu į link stotelės srūvančią minią
ten jau laukia specialūs autobusai
važiuojantys maršrutu
Žemieji Paneriai – Mirtis
(o gal Viltis
mano regėjimas nepuikus
o dar ta migla)
eismas sutrikęs
stovime vietoje
žvilgsniai nukreipti tolyn
į priekį
laukiantys
Princas ant balto žirgo
Mūšis nepralaimėtas kol plazda vėliava
Kol lydimi palaikymo šūksnių jojam link priešo
Kol kvėpuoju
Glotnūs šarvai švariai sulaižytos šukuosenos
Mobiliosios treniruočių programos
Keto mityba papjaunam pakeliui pasitaikiusį
Elnią šerną valstietį
Pjaunamės tarpusavy dėl statuso titulo aukso
Po kaklu lengvučiai kryželiai
Gilios žaizdos prie širdies skaudžiausios
Ilgiausiai neužgyjančios
Jas labiausiai ir slepiam neduokdie
Priešai sužinos kur suduot mirtiną smūgį
Nors ir taip žino
Patys eikliausi eržilai kartais suklumpa
Prašmatniausi ginklai apvilia
Bet vis vien esam pasiryžę kovot iki galo
Dum spiro, spero
Don kichotai pasikinkę baltus arklius
Svaipinantys sufotošopintas dulsinėjas
Rembo: Pirmasis kraujas
Nemigo nakties angelai sūpuoja mus švino glėby.
Tavo akių Amžinąją ugnį nešu nelyg Prometėjas.
Atstatau krūtinę niršių dievų kulkoms.
Jie seka mus Dorovės sraigtasparniu.
Saikdina Skaistybės kariauną, girdo ją švęstu vandeniu.
Kristaus kūnu maitina ir pupomis bei juoduoju šokoladu Pergalė.
Pažvelki, kokie ornamentiniai bicepsai, tricepsai.
Pažvelki, bet šiukštu nelytėki!
Kvepi tu Nike.
Ambrozija atsiduodi.
Tavo krūtys – du stirniukai.
Mano durklas Aistra išgaląstas.
Neriu vis gilyn Svaigulio tankmėn.
Nykštukai
mažose trobelėse
gyvena maži žmogeliai
jie dirba mažus darbelius
skaičiuoja smulkius pinigėlius
juos vargina nedideli vargai
vargeli tu mano vargeli
sušnabžda mažas žmogelis
bet toliau uoliai darbuojasi
ir laukia mažų švenčių
pavyzdžiui kai sūnelis
toks mažas mažutėlis
aguonos grūdelis
ištars pirmą žodelį
ar žengs pirmą žingsnelį
savo netolimoje kelionėje
tokioje netolimoje kad net artimoje
taip ir bėga dienos dienelės
naktys naktelės
kol nutinka įvykis
labiau gal įvykėlis nutikimas
dideli įvykiai
tokiems menkiems žmogeliams
nenutinka
taigi įvyksta nutikimas
ir susiburia visi mažieji
į mažąjį susibūrimą
ir aptaria trumpai drūtai
kiekvienas žmogelis
net ir pats mažėliausias
su savo nuomone
kad ir kokia menkute
bet tvirta
pavyzdžiui:
– Demokratiškose ir nekorumpuotose valstybėse toks individas būtų izoliuotas nuo visuomenės jau seniai. Blogis ant kojyčių.
– Skamba kaip paauglio sapaliojimai kai jis persipjauna riešus dėl dėmesio stokos.
– Nereikia paranojiškomis isterijomis ir manijomis bandyti nukreipti visų dėmesį.
– Tai gal pagaliau išsinešdinsi į savo tėvynę, išsigelbėsi nuo genocido.
taigi vienu ar kitu klausimėliu pasisako visi
ir tada eina kas sau
kuo toliau
tolėlėlėliau
