Siuntos, knygų atsiėmimas, prenumerata: +370 607 76545 | Administracija: +370 643 47069 nzidinys@nzidinys.lt
Dorota Pietrzyk-Reeves, Polish Republican Discourse in the Sixteenth Century, Translated by Teresa Bałuk-Ulewiczowa, ser. Ideas in Context, Cambridge University Press, 2020, 292 p.

Lenkijos Karalystės, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir bendros jų Respublikos politinė mintis vis dažniau analizuojama politinės teorijos ir idėjų istorijos kontekste, o didesnio dėmesio susilaukia tiek „vidaus rinkoje“, tiek anglakalbėje literatūroje (iš naujausių darbų paminėtini: Tomasz Gromelski, „Classical Models in Early Modern Poland-Lithuania“, in: Wyger Velema, Arthur Weststeijn (eds.), Ancient Models in the Early Modern Republican Imagination, Leiden, Boston: Brill, 2017; Joanna Orzeł, „From Imagination to Political Reality? The Grand Duchy of Lithuania as a Successor of Rome in the Early Modern Historiogra­phy (15th–18th centuries)“, in: Open Political Science, 2018, t. 1, nr. 1; Benedict Wagner-Rundell, Common Wealth, Common Good: The Politics of Virtue in Early Modern Poland-Lithuania, Oxford University Press, 2015; Anna Grześkowiak-Krwawicz, Dyskurs polityczny Rzeczypospolitej Obojga Narodów. Pojęcia i idee, Toruń: Wydawnictwo Naukowe Uniwersytetu Mikołaja Kopernika, 2018 ir kt.). Svarstymų akiratyje atsiduria politinės minties šaltiniai, varijuojantys nuo poleminės ir grožinės literatūros iki politinės teorijos traktatų. Politinę mintį imasi tirti ne tik istorikai, bet ir literatūrologai, politikos mokslininkai ar filosofai. Pastarajai grupei, veikiausiai, priskirtina ir Krokuvos Jogailaičių universiteto profesorė Dorota Pietrzyk-Reeves, savo tyrime siūlanti pažvelgti į politinį XVI a. Lenkijos Karalystės diskursą.

Ši knyga originalo kalba išleista dar 2012 m. (Ład rzeczypospolitej: Polska myśl polityczna XVI wieku a klasyczna tradycja respublikańska, Kraków: Księgarnia Akademicka, 2012), o šiemet jos redaguotas ir sutrumpintas vertimas pasirodė Kembridžo universiteto leidyklos intelektualinei istorijai skirtų monografijų serijoje Ideas in Context. Nors pastarojoje daugiausia dėmesio skiriama ankstyvųjų Naujųjų laikų Anglijos politinei minčiai, monografijose nagrinėjamų temų geo­grafija apima ne tik Vakarų Europą, bet ir carinę Rusiją ar Indiją, o laiko ašis tęsiasi nuo Antikos iki XX a. pabaigos. Taip pat pabrėžiama interdisciplininė šių studijų prieiga, neapsiribojanti tik istorijos ar filosofijos laukais ir ieškanti jų integracijos galimybių.

Pietrzyk-Reeves renkasi filosofės žiūrą. Jos šaltinių pagrindą sudaro XVI a. politinės teorijos ar politinės publicistikos kūriniai. Kadangi didžioji dalis jos naudojamos medžiagos yra ne abstrakti politinė filosofija, o veikiau reakcija į politines aktualijas, autorė ją apibendrina „politinės minties“ terminu. Metodologine atspirtimi tampa Kembridžo idėjų istorijos mokyklos (NB: šis bendras vardiklis – sąlyginis) autorių Quentino Skinnerio, Johno G. A. Pococko, Paulo O. Kristellerio ir kt. darbai. Laikydama XVI a. Lenkijos-Lietuvos valstybės politinį diskursą „politinės minties aukso amžiumi“, autorė kelia tikslą rekonstruoti respublikoniškosios tradicijos sampratą. Analizuodama autorių vartojamas sąvokas ir plėtojamas idėjas, ji siekia sistemizuoti jų svarstymus valstybės, doro piliečio ir institucinės sandaros kategorijomis. Pietrzyk-Reeves pabrėžia vartojanti „respublikoniškosios tradicijos“ sąvoką, kad ši nebūtų painiojama su respublikonizmu, viena iš moderniųjų politinių ideologijų.

Knygą sudaro keturios dalys. Įvade apžvelgusi respublikoniškosios tradicijos šaknis Aristotelio, Cicerono ir kitų Antikos autorių darbuose, pirmojoje dalyje ji analizuoja XV–XVI a. politinės filosofijos kontekstą Europoje. Ji apžvelgia ryšį tarp nominalizmo bei konciliarizmo filosofinių srovių ir Lenkijoje besiformuojančios respublikoniškos minties tradicijos, taip pat lenkų autorių darbuose ieško Europos humanistų svarstymų atspindžių. Antra-ketvirta monografijos dalys skirtos trims esminiams XVI a. Lenkijos politinės minties aspektams: respublikos, kaip geriausios valstybės (politėjos) koncepcijai, piliečių dorybingumui ir bendrojo gėrio sampratai, galiausiai – institucinei mišrios formos (forma mixta) valstybės sąrangai.

Pietrzyk-Reeves teigimu, būtent politinės tautos narių dorybingumas ir skirtingų valdžios šakų balansas respublikoniškos tradicijos mąstytojų darbuose laikomi efektyvios ir teisingos valstybės pagrindu. Ji teigia, kad tinkamai besitvarkančią politinę bendruomenę apibūdina laisvės, teisės ir respublikos sąvokos, tačiau laisvė laikoma geros politinės tvarkos išvestine, o ne pastarosios priežastimi (p. 125). Ji teigia, kad, skirtingai negu kituose Europos kraštuose, Lenkijos politinės minties darbuose didesnis dėmesys skiriamas ne pasiūlymams keisti institucinę valstybės sąrangą, o moraliniam piliečių, politinės tautos narių, ugdymui (p. 128). Toks vieningas diskursas esą galėjo lemti ir tai, kad Respublikoje nesusiformavo skirtingos politinės jėgos (kaip torių ir vigų partijos Anglijoje, plg. p. 183), tačiau kitur pabrėžia, kad politinėje mintyje galima įžvelgti bajoriško, aristokratinio, absoliutistinio ar demokratinio mąstymo kryptis. Apibendrindama XVI a. Lenkijos-Lietuvos politinę mintį, ji išskiria penkis jos šaltinius: XV a. diskusijose dėl popiežiaus primato atsiradusią konciliarizmo filosofiją, Cicerono ir kitų Antikos autorių propaguotos mišrios politinės formos ir teisės viršenybės idėjas, politinio dalyvavimo, vita activa, svarbą, renkamos monarchijos principą ir religinę toleranciją. Tiesa, pastarajam principui knygos dėstyme skiriama nedaug dėmesio.

Knygos stiprybė – autorės gebėjimas identifikuoti daugybę persidengiančių, įvairiose laiko ir erdvės taškuose atsiradusių, idėjų ir jas sujungti į nuoseklų pasakojimą apie XVI a. Respubliką. Daroma aiški skirtis tarp antikinio ir ankstyvųjų Naujųjų laikų mąstymo apie respublikos principus, atskleidžiamos skirtingos laisvės sampratos, identifikuojamas lenkų politinių mąstytojų idėjose aidintis Antikos ir XV–XVI a. Europos filosofų mintijimas. Abiejų Tautų Respublikos politinė mintis regima kaip unikalus, bet nuo laikmečio aktualijų neizoliuotas politinis diskursas. LDK politinės minties tyrėjui šis tekstas aktualus ne tik dėl to, kad čia interpretuojami „lietuviškai tradicijai“ priskiriamų Andriaus Volano, Augustino Rotundo ar Petro Skargos veikalai. Pietrzyk-Reeves parodo, kad jie dalyvauja didesniame poliloge – jų politines idėjas matome ne tik greta kitų lenkų mąstytojų, bet ir platesniame kontekste.

Vis dėlto pastarasis pagyrimas turi ir antrą medalio pusę. Pietrzyk-Reeves visus veikalus laiko vieningo Lenkijos respublikoniškos tradicijos diskurso dalimi ir neidentifikuoja kai kuriuose analizuojamuose darbuose išreiškiamo prolietuviško požiūrio. Dėl to nepastebima, kaip LDK autonomijos idėja lemia ir skirtingą respub­likos sampratą (plg. Augustino Rotundo Lenko pasikalbėjimą su lietuviu). Galbūt tai susiję su filosofine autorės prieiga, kuria pirmiausia siekiama pažinti abstrakčius principus, o ne realią politinę praktiką. Kita vertus, autorės interpretacija apima abu šiuos laukus ir ji gana laisvai pereina nuo vieno registro prie kito – kalbėjimą apie politinę praktiką keičia diskurso analizė ir atvirkščiai. Ne iki galo įtikina ir jos mintis, kad XVI a. lenkų mąstytojai pernelyg optimistiškai vertino gerą žmogaus prigimtį ir jo dorybingumą, iš kurio neva turinti kilti ir efektyvi valstybės institucinė sąranga. Viena vertus, skaitant Skargos Seimo pamokslus sunku įžvelgti optimistinį žmogaus moralės vertinimą. Nors Pietrzyk-Reeves pasirinkti šaltiniai ir reaguoja į politines aktualijas, daugelis jų yra teoriniai svarstymai. Iš jų visapusiškai rekonstruoti politinį diskursą sunku, todėl ir apibendrinimas apie moralės viršenybę prieš institucijas – sąlyginis. Iš redakcinių pastabų išskirtina tai, kad ne visai akivaizdu, kokiais principais vadovaudamasi autorė renkasi versti lotyniškas citatas: kartais ilgos frazės paliekamos neverstos, kartais išverčiamos trumpos ir aiškios.

Dorota Pietrzyk-Reeves rašo įdomią ir aktualią Lenkijos-Lietuvos politinės minties istoriją. Filosofė ir politikos mokslininkė ne tik atranda pagrindines XVI a. politinius traktatus siejančias gijas, bet ir padeda identifikuoti jų sąsajas su Antikos ir XV–XVI a. Europos mąstytojų idėjomis. Jos monografija naudinga bent dviem aspektais. Pirma, ji atveria naują LDK šaltinių skaitymo perspektyvą. Antra, užduoda mįslę, kas su XVI a. „aukso amžiaus“ politiniu diskursu nutiko negandų kupinuose XVII–XVIII a.