Nejau buvau

Laukai ir debesiai.

Tai angelų tai užeigos namai.

Ir aš ten buvau.

Veikiau

gal spėjamai.

Nenoriu laikinai užmigti

Kiekvienąkart kai artinasi miegas

apgavėjas –

kad tik nebūtų laikinas

nors pažadėjęs nesibaigti –

žinaus:

už borto nusikauks, mergaite,

pamirš net ko atėjęs

žvaigždžių juokingas vėjas.

Paskutinis šokis

Buvo šiokis,

buvo tokis.

Paskutinis velnio šokis.

Jam rūpėjo angeliukė.

Krito ašara į upę.

Toks metodas

Jeigu tau kyla klausimų,

tu pasitark su savimi.

Jis išklausys ir pagalvos,

patars.

Arba pakars. Tą klausimą.

Nutarsit, kas geriau.

Ir sužinosi, kuo esi

kitų drugelių debesy.

Kažkaip link Velykų

Jėzus Kristus liūdnai

sutiko

būti užspardytas.

Neapgynė romėnų

gvardijos

anei dangaus kariuomenės.

Juokėsi žmonės. Ir pyko.

Patys tikriausi žmonės. Galilėjikai.

Kandidatai krikščionys.

Liūdniškai

Kai neišeina linksmai, tai

rašau vis liūdniškai.

Be šauktukų, tik daugtaškiais.

O kur jūs, mano mintys

nūdnos ir šūdnos, antai

lakiojusios paukštakiais?

Laiško laukimas

Aš, ko gera, nusibosiu.

Ar girdi, kaip kosiu?

O kad viskas daros aišku,

tai šiek tiek dejuosiu.

Miško šmėklos laukia laiško.

Jis galėtų eiti, būti.

Ir labai toli Mamutė.

Į festą „pabūk su manim“

aš tiek daugalvojau

apie jus

ir kas bus

kad kai manęs nebus

mano manęs dar vis

bus nedaug ir gal nemažai.

Sakau jums bai.

palikęs fatališką jėgą

su papuošalais

tegu sau jus ėda.

mes būsim angelais.

Dviese

Kartais jie

susitinka du žmonės

ir apsikabina.

Ir iš to atsiranda trečias.

Ateina svečias

ir būna skausmo džiaugsmo

kai pasitinka kitas kitą

du žmonės

ir apsikabina.

Matai,

aš jau matau –

viena eilute daugiau.

Vaikų varžybos

Vaikai yra nepaprasti

kol kalba ką galvoja

dainuoja ką dainuoja

iš savęs kol

jų nestumia į vaizdą

nes jie tada be reikalo galvoja apie veidą

ateity

jau niekad nebebūna paprasti.

Teisingai sninga

Jeigu kas nors iš tikro nori jaustis

nepriklausomai,

jeigu susirenka pas prosenį kampe

žvėryno,

tai visiškai teisinga.

Kaip tai, kad žiemą sninga.

Gamtiška laiko kontrolė

Dėžutėje

asmeninėje ir pasaulio kaukolėje

(jaugi?)

jau baigiasi šis tavo pasisakymas.

Laukia kitas kalbėtojas.

(Ar patinas?)

Juokeris

Ir Markas Tvenas tankiai vienas

iš visų juokėsi.

Todėl jį užmušė akmenimis.

Jo mėgiamas žaidimas buvo pokeris.

Imagine

ar dar nenori tu paspaudinėti

geltonų klavišų

pamišėlio ekshibicionisto

ir sąžinės imadžinės fašisto komunisto

nuliūdęs kolūkieti

taip

ir taip

ir taip tai taip

tai ir dar taip

Jeigu dėsninga,

tai prasminga.

Jeigu prasminga –

verta ir teisinga.

Taip.

Girių glūdumoj

Kriuksėdamas

lokys

niūniavo apie meilę

mažai ryžai lakštingalai.

Sudžiūvę

užpernykščiai

šnypštė dar

kurdupėliai aptingėliai.

Tai buvo Lietuvoj.

Iš po Apuokašlipso

Žmonių neliks, tik vargo palikuonys.

Rytuos žmogėdros,

Vakaruos – bezdžionys.

Dairysis jie smėlynuose sacharų

pasklidusių po karo

buvusių žmonių.

Gerokai po vidurnakčio

Susitrauk sau,

žmogiauskai,

ir snausk.

Viskas

pasidarys tas

ir be tavęs.

Pasiūlymas dėl skvero

Jūs čia pasistatykit cukrinius

avinėlius

šventai paauksintais rageliais

ir kruvinais danteliais –

kol po lietum lietuviško dangaus

katras tartum nuplaus,

ištirps jų cukrus. Nebeliks

nė mūsų nė vaikučių kraujo pėdsakų.

Nė nieko čia.

Ateis Žvaigždiks.

Swayxtix senųjų prūsų.

Jis ėjo miškais. M.K.Č.

Reikėjo naujų žodžių.

Iš kur? Viskas griuvo.

Mes kalbėjom senais

ir baisiai mums liūdna buvo.

Leonardo

Vaikeli,

kad tu žinotai, koks aš senas.

Man liko tiktai menas.

Medžio bausmė

Galilėjietis

galutinai

nutolo nuo judėjų.

Jis nepadėjo

tautai,

kad jie ko gautų.

Jis ignoravo ir Ainošiaus

ir Kaipošiaus griausmę.

Todėl ir gavo medžio bausmę.

Ačiū.

Pranašystė

Sesuo Nijolė, Dievo laumė,

išpranašavo: Landsbergis

turės dar būt pažemintas.

Ir juokėsi linksmai.

Mes juokėmės abu.

Kažkam tatai svarbu.

Vos truputį gūdu.

Belieka laukti.

Augti.

Pasakė šventas

Lietuvos Vincentas.

Obelys

Tu įskiepyk

į Lietuvos žemę

naujų

gražių

obelų.

Didelei bičiulei

Jūravo Baltija.

Nesinorėjo

į sausio į šaltąją

susuktą vėjo.

Man maloniau rugpjūtį

tarp kitokių tavo kūno spalvų –

meiliai rausvų –

čia vakarais pabūti.

Vėl kalendoriuj po karo

Ligi vasariaus

da šešioliktos

neatsileidžia sodželkos.

O jau nuo morčiaus ing balandį

gėlyčios margos tuntais lenda.

Varos jos link vasaros.