Miela ponia Redaktore,
Naujieji Metai atėjo su prieštaringom naujienom.
Yra ir gerų – su jom Jus bei visus ir sveikinu.
Kadaise Jonas Sebastijonas Bachas, žinomas vargonininkas Leipcige, o prieš tai ir kituose miesteliuose, parašė vietos rinkimų proga kantatą “Mes turim naują valdžią!”
2020-ųjų pabaigoje būtų tikę ją atlikti Vilniaus miestelyje, Kaunui broliškai talkinant; deja, giltinė nunešė puikų žmogų ir muziką Petrą Bingelį. Nespėjau net pasiūlyti jam tokio projekto.
O vis dėlto turime naują valdžią ir naują nuotaiką, net nepaisant siautėjančių karūnėlių, kai kurių skaudžių šeimoms ir kultūrai nuostolių.
Svarbu: Seimo rinkimai atnešė ne tik žmonių kaitą pastebimose valdžios vietose. Galų gale matom ir juntam kartų kaitą. Džiaugiuosi tuo iš savo pensininkų kampo, by ne špitolės, ir dairausi viltingai pavasariop.
Nauja karta prie vairų. Tikiu, kad valstybė jiems – ne pelyčių aruodas, o namas, kurį norisi toliau statyti ir gražinti, gerinti.
Tikėjausi to, kad galų gale ateis gausesnių darbininkų, mažiau naudininkų. Viruso BG įsigalėjimas jau piršo mintį, ar neužgoš “mūsiškiai” naudininkai Lietuvos darbininkų bemaž primuštinai. Ne. “Išgrauš!” – pasakytų Vincas iš Paažerių. Kad tik tas Astravo mėšlas mūsų neišnuodytų.
Teauga, testiprėja Lietuvoj pasitikėjimas ir talka.
Atseparuokim tuos, kurie skatina, kursto nepasitikėjimą ir kvailių protestus prieš būtinybę.
Tiems, kuri ūžauja prieš skiepus apskritai, lyg šauktųsi naujų tymų ar koronių, noriu priminti, kad vaikai, kuriuos paliekat pavojaus zonoje, nėra tik jūsų nuosavybė.
Vandenys, kuriuos atsainiai teršiame, teka visur.
Ir šaltiniai, juolab dvasios šaltiniai, yra itin saugotini nuo cinikų taršos.
Mums reikia bendrystės, reikia talkos. Ne tik atremiant kovydus ir pavydus, bet ir visą kerštaujančių nelaimingųjų neviltį. Gyvenimas nėra beprasmis. Patrimpas, pavasario dievaitis, teskaidrina, tevalo mums padanges ir sielas.
Kalbu ne apie padangas.
Vytautas Landsbergis
