Iš lenkų kalbos vertė Rolandas Rastauskas
PERSPEKTYVA
Prasilenkė it svetimi,
be gesto ir žodžio,
ji pakeliui į parduotuvę,
jis link automobilio.
Gal per tą skubą
arba išsiblaškymą,
arba per tą užmarštį,
kad kažkada trumpam
mylėjo amžiams.
Nors ir nėra garantijų,
kad tai buvo jie.
Gal tik iš tolo taip,
o iš arti visai ne.
Pamačiau juos pro langą,
o stebintis iš aukštai
suklysta lengviausiai.
Ji išnyko už stiklinių durų.
Jis sėdo už vairo
ir greitai nuvažiavo.
Tarsi nieko nebūtų įvykę,
jeigu netgi įvyko.
O aš, tik akimirką
tikra tuo, ką matau,
bandau atsitiktiniam eilėraštuke
įteigti Jums, Skaitytojai,
kad tai buvo liūdna.
ABC
Jau niekad nesužinosiu,
ką galvojo apie mane A.
Ar B. ligi mirties man neatleido.
Kodėl C. apsimetinėjo, kad viskas tvarkoj.
Koks buvo D. įnašas į E. tylėjimą?
Ko laukė F., jeigu iš viso laukė?
Kam G. išsisukinėjo, nors puikiai žinojo.
Ką turėjo slėpti H.
Ką norėjo pridurti I.
Ar faktas, kad buvau šalia,
turėjo kokią nors reikšmę
ir J., ir K., ir likusiai abėcėlei?
GRAIKŲ STATULA
Padedamas žmonių ir kitų gaivalų,
neblogai su ja padirbėjo laikas.
Pirmiausia atėmė nosį, vėliau genitalijas,
tada jau rankų ir kojų pirštus,
metams bėgant pačias rankas, vieną po kitos,
dešinę šlaunį ir kairę šlaunį,
strėnas ir nugarą, galvą ir sėdmenis,
o tą, kas atkrito, sudaužė į druzgus,
į skaldą, į žvyrą, į smėlį.
Kai tokiu būdu nusibaigia gyvasis,
po kiekvieno smūgio išbėga daug kraujo.
Marmurinės statulos vis dėlto žūva švariai
ir ne visada ligi galo.
Iš tos, apie kurią kalba, išliko torsas
ir tveria it įsitempus sulaikytas kvėpavimas,
kadangi turi dabar
pritraukti
visą prarastų dalių
rimtį ir žavesį.
Ir tas jai pavyksta,
tas jai vis dar pavyksta,
pavyksta ir pritrenkia,
pritrenkia ir tveria –
Laikas irgi čia nusipelnė pagiriamojo žodelio,
nes pavargo bedirbdamas
ir kažką atidėjo rytojui.
NESATIS
Nedaug tetrūko,
kad mano motina būtų ištekėjus
už pono Zbignievo B. iš Zdunsko Volios.
Ir jeigu būtų turėję dukrą – ja būčiau buvus ne aš.
Gal su geresne atmintim vardams ir veidams
ir kiekvienai tik sykį išgirstai melodijai.
Be klaidų atpažįstančia, kuris paukštis yra kuris.
Su puikiais fizikos ir chemijos pažymiais
ir blogesniais lenkų,
bet paslapčia rašančia eilėraščius,
iš karto žymiai įdomesnius nei manieji.
Nedaug tetrūko,
kad mano tėvas būtų tuo pat metu vedęs
panelę Jadvygą R. iš Zakopanės.
Ir jeigu būtų turėję dukrą – ja būčiau buvus ne aš.
Gal labiau užsispyrusią siekiant tikslo.
Be baimės neriančią į gilų vandenį.
Linkusią pasiduoti minios emocijoms.
Nuolat matomą keliose vietose išsyk,
tačiau retai su knyga, dažniausiai kieme
su berniūkščiais spardančią kamuolį.
Gal net abi būtų susitikusios
toj pačioj mokykloj ir toj pačioj klasėj.
Tačiau jokia jos pora,
jokia giminė,
o grupinėj nuotraukoj toli viena nuo kitos.
Mergikės, stokitės čia
– šauktų fotografas –
tos mažosios priekyje, tos aukštesnės už jų.
Ir visoms gražiai šypsotis, kai duosiu ženklą.
Tiktai dar kartą susiskaičiuokit,
ar visos čia esat?
– Taip, pone, visos.
LAIDOTUVĖS
„taip staigiai, ir kas galėjo pamanyti“
„nervai ir cigaretės, ne kartą buvau įspėjęs“
„pusė bėdos, dėkoju“
„išvyniok tas gėles“
„brolis irgi nuo infarkto, be abejo, įgimta“
„su ta barzda niekad tamstos nebūčiau pažinus“
„pats kaltas, vis kažkur įsipainiodavo“
„turėjo kalbėt tas naujasis, kažko nesimato“
„Kazikas Varšuvoj, Tadekas užsieny“
„tu viena protinga, pasiėmei skėtį“
„kas iš to, kad buvo gabiausias iš jų visų“
„pereinamas kambarys, Zoska tikrai nesutiks“
„na taip, jo tiesa, tačiau tai dar ne priežastis“
„su durelių lakavimu, spėk kiek“
„du tryniai, šaukštelis cukraus“
„ne jo reikalas, ko ten kištis“
„vien žydros ir tik maži dydžiai“
„penkis kartus, ir niekad jokio atsakymo“
„galvok, kad galėjau, bet ir tu galėjai“
„gerai, kad bent ji turėjo tą šiltą vietelę“
„na, nežinau, turbūt giminaičiai“
„kunigėlis kaip Belmondo“
„dar nesu buvus šitoj kapinių pusėj“
„prieš savaitę jį sapnavau, net širdis suvirpėjo“
„nešpėtna ta dukrelė“
„visų mūsų tas laukia“
„ir nuo manęs užuojauta našlei, deja, turiu spėti į“
„o vis dėlto lotyniškai skambėdavo didingiau“
„buvo, pražuvo“
„iki pasimatymo, ponia“
„gal kur alučio“
„paskambink, aptarsim“
„ketvirtu arba dvyliktu“
„man tai ten“
„mums tai čia“
SLAPTI SUSIŽINOJIMAI SU MIRUSIAISIAIS
Kokiomis aplinkybėmis tau sapnuojas miruoliai?
Ar dažnai apie juos galvoji prieš užmigdamas?
Kas pasirodo pirmas?
Ar visada tas pats?
Vardas? Pavardė? Kapinės? Mirties data?
Į ką apeliuoja?
Į seną pažintį? Kraujo ryšius? Tėvynę?
Ar sako, iš kur atėję?
Ir kas už jų stovi?
Ir kam, išskyrus tave, jie dar sapnuojas?
Jų veidai ar panašūs į jų fotografijas?
Ar suseno metams bėgant?
Niūrūs? Sulysę?
Užmuštieji ar suspėjo išsilaižyti žaizdas?
Ar prisimena nuolat, kas juos nužudė?
Ką laiko rankose – aprašyk tuos daiktus.
Suanglėję? Surūdiję? Sutrūniję? Supuvę?
Kas jų akyse – grasinimas? Prašymas? Koks?
Ar pasilikę dviese kalbatės tik apie orus?
Apie paukštelius? Gėlytes? Drugelius?
Iš jų pusės jokių nepatogių klausimų?
O tu ką tada atsakai?
Užuot apdairiai tylėjęs?
Išsisukinėjant pakeisti sapno temą?
Laiku nubusti?
