Aprašymas
Filosofė, kultūros tyrinėtoja dr. Nerija Putinaitė lietuviškosios tapatybės klausimus svarsto jau ilgą laiką: bene prieš dešimtmetį pasirodė jos studija Šiaurės Atėnų tremtiniai, kurioje imtasi kritiškai apmąstyti tai, kas plačiojoje visuomenėje atrodo savaime suprantama – nuostatas, kad lietuvių tauta esanti išskirtinė, didingesnė, senesnė, narsesnė, daugiau iškentusi už kitas. Šioje kngoje pirmą kartą analizuotas ir toli gražu nevienareikšmis lietuviškumo ir europietiškumo santykis. 2007 m. pasirodė Nenutrūkusi styga apie sovietmečio padarinius šiuolaikinio lietuvio savivokai ir mentalitetui – vienų entuziastingai pasitikta, kitų karštai kritikuota knyga netrukus tapo vienu reikšmingiausių ir dažniausiai minimų veikalų šia jautria tema.
Dabar tyrėjos žvilgsnis krypsta į dar vieną lietuviškosios tapatybės šaltinį. Praėjus dešimtmečiui nuo įstojimo į Europos Sąjungą, jos kultūra, paveldas ir veikimas Lietuvoje iš kultūrinių diskusijų lauko jau perėjo į politines, sukuria naujas priešpriešas visuomenėje. “Kas kliudo jaustis esant visaverčiais europiečiais? Kodėl europietiškumas kai kada išgyvenamas kaip priedas prie tikrosios ir autentiškosios lietuviškos savivokos ar net kaip jai priešingas? Kodėl vis dar „grįžtame“ į Europą, ir kada šis grįžimas baigsis? Kas yra Europa, kuri mums būtų prasminga, sava ir verta pastangų?” – klausiama knygos pratarmėje. Mėginant į šiuos klausimus atsakyti, išryškėja trys lietuviškosios Europos.
“L]ietuvio tapatybės problematika aktuali visiems – ir vaikams, ir akademikams, ir tiems “žmonėms iš gatvės”, kurie yra lietuviai be teorijų ir apibrėžimų. Su džiaugsmu galima konstatuoti, kad Putinaitės studija – bene išsamiausia visų laikų lietuviškosios tapatybės tyrimas europietiškame kontekste. Parašyta rimtai ir labai suprantamai net riboto intelekto lietuviams, tad malonu skaityti.”
dr. Egidijus Vareikis, tarptautinės politikos apžvalgininkas
