Aprašymas
Kultūros istoriko, filosofo, Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto profesoriaus Vytauto Ališausko pirmasis eilėraščių rinkinys „Jono Naujoko eilės“ – tai slapyvardžio atidengimas. Atidžiau sekantiems kultūrinės spaudos publikacijas nedažnai pasirodantys Jono Naujoko eilėraščiai, literatūros apžvalgos ir poezijos vertimai turėtų būti atpažįstami. Tačiau mažai kas be poros redaktorių žinojo, jog po Jono Naujoko slapyvardžiu visus tuos metus slėpėsi Vytautas Ališauskas.
Toks vėlyvas poezijos autoriaus debiutas – išskirtinis atvejis lietuvių poezijoje. Tačiau jo poezija gražiai randa savąją vietą tiek autoriaus kartos poetų, tiek gerokai jaunesnių autorių kūrybos gretose. Autorius subtiliai sugriebia melancholijos jauseną, ištinkančią miesto žmogų niūriais žiemos vakarais ir parguldo ją įvairiose literatūrinėse formose. Kartais poetinės kūrybos centre atsiduria asmeniškas kasdienio gyvenimo apmąstymas, kartais tekstai atliepia biblines ir antikines istorijas arba virsta pokalbiais su kitų poetų kūryba, o kartais įgyja net ir žaismingo poetinio-filosofinio rebuso, keliančio skaitytojui lengvo liūdesio šypsnį, formą.